27 šalių Europos Sąjunga (ES) sureagavo paspartindama savo atsijungimą nuo rusiškų dujų, o Jungtinės Valstijos nusprendė uždrausti importuoti rusišką naftą ir ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių pasaulyje. Saudo Arabija mėgaujasi atsinaujinusiu strateginės svarbos statusu, kai žaliavinės naftos kainos, prieš dvejus metus smarkiai nukritusios, pasiekė naujas aukštumas. Tuo metu Rusija, grasindama pristabdyti energijos eksportą į Europą, stumiama vis arčiau Kinijos.
Karui tęsiantis jau trečią savaitę, užgimstantys pokyčiai kursto senas nuoskaudas ir kartu sudaro galimybę formuotis naujiems aljansams, dėliojantis naujai pasaulinei energetikos tvarkai.
Tai ryškiausias energetinio ir geopolitinio žemėlapio perbraižymas Europoje ir galbūt visame pasaulyje nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikų, jei ne nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – teigė Bobas McNally‘is, Vašingtone įsikūrusios konsultacinės įmonės „Rapidan Energy Group“ prezidentas ir buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas. Pasak jo, to rezultatas gali būti „Šaltojo karo tęsinys“.
Vokietija, kitados buvusi pirminio Šaltojo karo aklavietės centre, dabar vėl atsidūrė šiuo metu vykstančių pokyčių priekiniame plane. Praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija nusiuntė savo pajėgas į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie planus smarkiai padidinti šalies gynybos biudžetą ir užtikrinti didesnį energetinį saugumą. V. Putino pradėtas neišprovokuotas Ukrainos puolimas buvo lūžio momentas, ir „ši naujoji realybė reikalauja aiškaus atsako“, kalbėjo jis per neeilinę parlamento sesiją.
Berlynui energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas – tai ne tik smūgis pagrindiniam Maskvos pajamų srautui, bet ir grėsmė niekais paversti Rytų politiką („Ostpolitik“), po Antrojo pasaulinio karo vykdytą toteminę draugiškų santykių su Sovietų Sąjunga atkūrimo politiką, o vėliau santykių atnaujinimo politiką ir su Rusija, apimančią ekonominį bei politinį bendradarbiavimą, ypač per naftos ir dujų ryšius.