Naftos kainos patyrė nuosmukį po dramatiškai nutrūkusių OPEC ir Rusijos derybų dėl to, kaip kontroliuoti pasaulio naftos pasiūlą. Saudo Arabija reagavo kainų karu, o „Brent“ etalonas pirmadienio rytą nusmuko beveik trečdaliu – iki 31 dolerio už barelį. „Goldman Sachs Group Inc.“ savo klientus perspėjo, kad kainos, kurios metų pradžioje dar siekė 66 dolerius, netrukus gali nukristi iki dvidešimt kelių dolerių.
Toks neįprastas kainų pokytis, jei jis bus ilgalaikis, gali nusiaubti nacionalinius biudžetus nuo Venesuelos iki Irano, kelti grėsmę Amerikos skalūnų revoliucijai ir sudrumsti politiką visame pasaulyje. Centrinių bankų valdytojams nestabilių kainų perspektyva yra dar viena komplikacija, kol jie mėgina sumodeliuoti epidemijos poveikį ekonomikai. Maža to, užsitęsęs žemų naftos kainų laikotarpis gali sutrikdyti kovą su klimato kaita, sulėtindamas perėjimą prie atsinaujinančios energijos.
„Šitokia situacija gali turėti daugiau visuotinių padarinių nei prekybos karas tarp Kinijos ir JAV, nes nafta pasaulio ekonomikoje yra susijusi su daugybe dalykų“, – pažymi Rohiteshas Dhawanas, Londono „Eurasia Group“ energetikos, klimato ir išteklių direktorius.
Naftos kainų nuosmukis kai kam išeis ir į naudą – pavyzdžiui, didžiausiai pasaulyje naftos importuotojai Kinijai, kurios atsigavimas po viruso bus ypatingai svarbus visai pasaulio ekonomikai.
Tačiau šį kartą situacija sudėtinga. JAV – kažkada galėjusi pasipelnyti iš atpigusios naftos – dabar yra ne pirkėja, bet eksportuotoja. O dėl viruso susitraukusi ekonominė paklausa reiškia gerokai mažesnį bet kokio stimulo, kurį galėtų sukelti pigi nafta, poveikį. Naftos šokų buvo baiminamasi dėl jų įtakos infliacijai. Tačiau šiuo metu pasaulyje, kuriame centriniai bankai desperatiškai siekia kainų augimo, stebima priešinga dinamika.
„Žemesnės naftos kainos nesugrąžins žmonių į traukinius, lėktuvus ir automobilius, nepadės atsigauti labiausiai nukentėjusiam ekonomikos sektoriui, – pažymi Stephenas Innesas, „Axicorp Ltd“ vyriausiasis Azijos rinkos strategas. – Tačiau dabar bręsta finansinė katastrofa, nes skalūnų pramonei gresia žlugimas.“
Rusų strategija
Daugelis iš šių JAV operatorių praras pinigus už kiekvieną savo pagamintą naftos barelį ir, nebent kainos dramatiškai atsigautų, susidurs su galimu bankrotu. Dar iki katastrofiško penktadienio susitikimo buvo tikimasi, kad bankai apribos paskolas skalūnų gręžėjams, o atskiros didelio pajamingumo energetikos skolos dalys jau dabar patiria kainų sukrėtimą.
Paskutinis JAV skalūnų pramonės nuosmukis, kai kainos buvo nusiritusios net iki 26 dolerių, prisidėjo prie gamybos nuosmukio 2016 m., kai pramoniniuose regionuose (ypač valstijose, iš kurių galime tikėtis daugiausiai netikėtumų šių metų prezidento rinkimuose) sumažėjo naujų skalūnų užsakymų.
Rusija nusprendė nutraukti derybas su OPEC, kad pakenktų JAV konkurentams, nes ji pati kainų kritimui yra atsparesnė. Ji turi lanksčią valiutą (kitaip nei Saudo Arabija) ir gali išlaikyti savo biudžetą su mažesnėmis pajamomis iš naftos.
„Rusija su prezidentu Putinu priešakyje šiame kainų kare yra geresnėje pozicijoje nei Saudo Arabija ir jos karūnos princas“, – pabrėžė Maskvoje įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Macro Advisory“ generalinis direktorius Chrisas Weaferis.
Ekonominės – ir net politinės – skriaudos rizika neatgrasė Saudo Arabijos nuo šeštadienį paskelbto kainų karo, kuriuo šalis reagavo į Rusijos atsisakymą sumažinti gamybą. Tačiau karūnos princas Mohammedas bin Salmanas, bandydamas įtvirtinti savo politinį dominavimą, gali susidurti su kliūtimis šalies ekonomikos restruktūrizavimo planams.
„Aramco“ perspektyva
Saudo Arabijos „Aramco“ – nacionalinė naftos kompanija, listinguojama biržoje nuo pernai metų po sandorio, sustiprinusio princo patikimumą, – sekmadienį pranešė, kad jos akcijos nusmuko 9 proc., perspėdamos apie artėjantį nestabilumą.
„Naftos kainos, penkerius metus svyravusios ties 40 dolerių riba, reiškia krizės etapą pirmiausia Omanui, po to Saudo Arabijai ir Bahreinui, nes tai gresia įsipareigojimų nevykdymu, lėšų devalvacija, didelio masto išlaidų mažinimu ir išaugusiais mokesčiais, gilia recesija ir nemokiais bankais“, – teigia Rory Fyfe, „MENA Advisors“ vyriausiasis ekonomistas. Jis pažymi, kad kainoms pasiekus 20 dolerių ribą, Saudo Arabijoje ir visame regione greičiausiai kiltų politinės permainos.
Naftos nuosmukis taip pat reiškia, kad Persijos įlankos valstybės gali turėti mažiau lėšų konfliktams regione, pastebi Steffenas Hertogas, Londono ekonomikos mokyklos Persijos įlankos specialistas. Tai galėtų pasitarnauti Rusijai, kuri regione vaidina vis svarbesnį vaidmenį.
Kainų šokas tiesiogiai paveiks tokias stambias naftos bendroves kaip „BP Plc“, ir jų atsakas turės pasekmių toli gražu ne tik investuotojams. Generalinis direktorius Bernardas Looney bando transformuoti savo kompaniją klimato kaitos akivaizdoje, tuo pačiu mažindamas skolas ir išlaikydamas dosnius dividendus.
Kompanijai išmokos yra šventos (kaip ir „Royal Dutch Shell Plc“), tačiau rinkos matuokliai jau indikuoja investuotojų abejonę jų tvarumu. B. Looney žada išlaikyti dividendus nepakitusius ir tuo pačiu tapti ekologiškesne kompanija, nors praėjusį mėnesį pabrėžė, kad perėjimo finansavimui reikalingas stabilus naftos ir dujų verslas. Dėl kainų nuosmukio šių kompanijų balansai pasieks žemutinę ribą.
„Smarkiai sumažėjusios ilgalaikės naftos kainos kartu su OPEC+ sukeltu pasiūlos šoku ir paklausos šoku dėl viruso beveik neabejotinai reiškia, kad didžiųjų naftos kompanijų pereinamojo laikotarpio planai ir klimato užmojai bent jau artimiausiu metu bus sutrukdyti arba pristabdyti, – teigia Willas Haresas, „Bloomberg Intelligence“ analitikas. – Jei nafta kainuos 40 dolerių ar mažiau, šios kompanijos turės susiveržti diržus. Pagrindinis jų prioritetas bus apsaugoti dividendus.“
Nuosmukis sudavė dar vieną smūgį kreditų rinkoms, kadangi energetikos pramonė užima neproporcingai didelę JAV aukšto pajamingumo vertybinių popierių dalį. Amerika ir Europa jau ruošėsi nutraukti naujų skolų emisijas, tačiau naftos krizė dabar grasina paskatinti visuotinį finansavimo trūkumą, jei sunkumų patiriantiems skolininkams nepavyks perkelti skolos mokėjimo termino. Premijos už JAV didelės rizikos obligacijas praėjusią savaitę išaugo iki 550 bazinių punktų – daugiausiai nuo 2016 m.
Ekologiškas požiūris
Ekologiškų planų sulėtėjimas – ne vienintelė rizika, kurią perėjimui prie švaresnės ekonomikos gali kelti kainų nuosmukis. Žema iškastinio kuro kaina skatina jo naudojimą, didina išmetamųjų teršalų kiekį ir atbaido vartotojus nuo perėjimo prie alternatyvų.
Kita vertus, žemesnės naftos kainos galėtų leisti vyriausybėms sumažinti subsidijas ir padidinti iškastinio kuro vartojimo mokesčius, o gautas pajamas investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių projektus, svarsto Ivetta Gerasimchuk iš Tarptautinio darnaus vystymosi instituto. Europai, klimato kaitos politikoje griežiančioje pirmuoju smuiku, pigios naftos poveikis visgi taptų ekonominiu postūmiu, potencialiai suteikiančiu vyriausybėms daugiau galimybių finansuoti ekologiškus projektus.
Esminis klausimas – kaip ilgai tai tęsis. OPEC+ nariai palaiko savo komunikacijos kanalus atvirus, o Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pabrėžė, kad aljansas dar nemiręs, nors penktadienį dramatiškai išlėkė iš Vienos, palikdamas savo kolegas šoke. Šiaip ar taip, abi pusės laukia, kuri sumirksės pirma.
„Saudo Arabija ketina priversti Rusiją grįžti prie derybų stalo, grasindama naftos kainų griūtimi. Tačiau dauguma struktūrinių rodiklių liudija, kad Rusija žemesnėms naftos kainoms yra atsparesnė už Saudo Arabiją, todėl neaišku, ar tai suveiks“, – teigia S. Hertogas, knygos „Princai, brokeriai ir biurokratai: nafta ir valdžia Saudo Arabijoje“ (angl. „Princes, Brokers, and Bureaucrats: Oil and the State in Saudi Arabia“) autorius.
„Galiausiai sprendimas vis tiek bus Putino, tačiau mūsų gali laukti užsitęsusių žemų naftos kainų scenarijus.“