Paklaustas, kaip šiuo metu atrodo M. Papinigio dienos, garsus aktorius teigia, kad nors gali pasirodyti, jog jo kasdienybėje mažai laisvo laiko, taip nėra. Šią vasarą aktorius teigė gali sau leisiantis pailsėti, pažvejoti, pabūti su draugais, artimaisiais.

Anot M. Papinigio, aktorius neturi jokios tiesioginės įtakos tam, kad gautų kokį nors vaidmenį, viskas priklauso nuo režisieriaus. Tai lemia, jog kartais tenka laiką leisti ne filmavimo aikštelėse.

„Jei turėdamas kažkokį išsilavinimą gali eiti per darbo pokalbius, dirbant aktoriumi taip daryti truputį sunkiau. Toks žmogus turi mažiausiai įtakos, kad jį paimtų filmuotis. Tai nutinka tik dėl kažkokių režisieriaus ar prodiuserio minčių. Įsivaizduoju, kad šią vasarą jie galvoja: „O galėtų būti Mindė, bet duokime jam pailsėti vasarą, tegul žmogus pažvejoja, pabūna, pas mamą nuvažiuoja“, – juokaudamas sakė M. Papinigis.

Ir nors anksčiau tuo metu, kai neturėjo kokių nors vaidmenų filmuose ar serialuose žinomas vyras pasakojo bandęs imtis režisūros darbų, ilgainiui suprato, kad tokia veikla jam nepatinka, kelia daug nereikalingo nerimo.

„Supratau, kad tai visiškai ne man. Aš nepakeliu streso, kai reikia daryti įvairius sprendimus, juos išrasti. Tas itin didelis stresas kenkia. Pernai teko įsitikinti tuo dar kartą, kad tai tikrai ne man.

Bičiuliui Andriui Paulavičiui padėjau sukurti serialą „Savo akimis“. Tai pirmas meninis serialas apie karą Ukrainoje. Buvo parašytas lietuvių ir ukrainiečių autorių bendras scenarijus, seriale vaidino ukrainiečiai, lietuviai, įvairiausių tautybių žmonės. Padarėme istoriją apie aktyvios dabartinės invazinės karo fazės pradžią, vaizduojamas pirmas karo pusmetis. Viską padarėme, serialą jau galima pamatyti“, – savo patirtimi dalijosi M. Papinigis.

Pokalbio metu aktorius pasidalijo ir savo įspūdžiais iš neseniai aplankytos vaikų stovyklos, kurios metu buvo pakviestas papasakoti apie save jaunimui. Pokalbis žinomam vyrui paliko didelį įspūdį, tačiau paklaustas apie dėstytojo profesiją, jis sakė tokios didelės atsakomybės nenorintis.

„Bet dabar su chebryte vystome vieną idėją. Norime nuvykti į periferiją, pačius tolimiausius Lietuvos taškus. Vilniuje į Licėjų ar Jėzuitų gimnaziją atvažiuoja, gal truputį sutirštinsiu, bet pasakysiu, Valančiūnas kas antrą dieną. Galbūt tiems vaikams ne tokį didelį įspūdį tai daro. Manau, kad kažkaip reikėtų pabandyti arčiau patraukti periferijoje esantį jaunimą, pabandyti su jais pabendrauti, įtraukti į gyvenimą.

Anksčiau mane labai kviesdavo kažkur nuvažiuoti, pakalbėti. Dalyvavau ir socialiniame projekte, kuris vyko nepilnamečių kolonijoje, prie Kauno. Toje kolonijoje jaunimas sakė: „Tu durnas, dirbti neapsimoka, čia mokesčiams tuos pinigus atiduosi, reikia į anglus, į norgę važiuoti“. Iš tikrųjų, periferijoje, tolimesniuose miesteliuose, kuriuose teko lankytis, galbūt yra ne tokio tiesmuko pojūčio, bet jaunimas mano, kad kažką pasiekti yra sunku. O man atrodo, kad pasiekti, visų pirma, reikia siekiant, reikia tiesiog kažką daryti, susivokti, kur tu esi, kas tau patinka, surasti savo kryptį, tačiau be kažkokio veiksmo tai nėra įmanoma“, – teigė M. Papinigis.

Jis pridūrė, kad stebėdamas, kaip žmonės dirba kino aikštelėje, suprato, kad nėra nereikalingos profesijos. Pavyzdžiui, kino industrijoje vyksta, anot jo, nuolatinis, didžiulis komandinis darbas, kuriame visi ypatingai svarbūs.

„Nuo žmonių, kurie sutvarko filmavimo aikštelę, iki režisieriaus, operatoriaus, aktorių. Reikia įvairiausių profesijų. Pasiūti rūbus, sutaisyti mašiną. Nėra nereikalingos profesijos. Norėčiau su tokia mintimi nuvažiuoti ir įtikinti jaunimą“, – apie iniciatyvą pasakojo laidos svečias.

Aktoriaus karjeros pradžia

„Nepatogiuose klausimuose“ buvo prisiminta, kad aktorius netrukus švęs savo 40-metį. Paklaustas, kaip jaučiasi sulaukęs tokio amžiaus jis teigė, jog atsiranda visokių minčių, tačiau sugeba su visomis susitvarkyti pakankamai gerai.

„Nejaučiu kažkokios įtampos, spaudimo. Jaučiuosi puikiai. Gimtadienį planuoju švęsti užsienyje. Važiuosiu su drauge į kelionę, ji suorganizavo, tačiau, tegul tai būna paslaptis“, – kalbėjo aktorius.

Laidoje buvo pastebėta ir tai, kad M. Papinigis – neprofesionalus aktorius, todėl teirautasi, ar apie tokią karjerą jis svajojo jau nuo vaikystės.

„Ne, nuo vaikystės negalvojau ir nesvajojau, bet man labai patiko kinas. Pamenu, buvo du kanalai – rusiškas ir lietuviškas. Per lietuvišką kartais parodydavo senus lietuviškus filmus, o per rusišką – rusiškus, apie karą. Buvo ir stebuklingas dalykas – videkas, kas turėjo, keisdavosi kasetėmis. Taip nutiko, kad mano tėvai jį įsigijo, todėl keisdavomės, gaudavome visokių kasečių. Nuo vaikystės man labai patiko žiūrėti filmus, bet vaikystėje, kad galvočiau, jog būsiu aktorius, ne“, – šypsojosi M. Papinigis.

Vėliau, anot aktoriaus, jis suprato, kad galima neblogai užsidirbti filmuojantis masinėse kino scenose. Tai daryti jam labai patiko, be to, ši veikla leido suprasti, jog žinomas vyras nori būti kino industrijos dalimi.

„Kai atėjau filmuotis į masofkę, papietavome, pamenu, guliu ant suoliuko, visi aplinkui laksto su racijomis, o aš taip guliu, šviečia saulė, esu skaniai pavalgęs, galvoju: „Taip, norėčiau būti kine, čia fainai“, – atviravo M. Papinigis.
Mindaugas Papinigis

Jis teigė, kad per mėnesį bent po vieną kartą nusifilmuodavo masinėse scenose, vėliau susipažino su A. Paulavičiumi, kuris tuo metu vadovavo aktorių atrankos departamentui kino studijoje.

„Jis – labai atviras, nuoširdus žmogus. Jam išsipasakojau, kad norėčiau nusifilmuoti ne tik masofkėje, bet ir su žodžiais. Pamenu, jis sako: „A, nu čia gerai, užeik, reikės tave nufotografuoti“. Jis rinko tokius žmonių portfolio, buvo albumas, kurį atsiverti, jame – nuotraukos su vardu ir pavarde. Jis mane nufotkino, o tą nuotrauką pamatė vienas režisierius – Arūnas Rutkus, kuris 2005 dalyvavo „AXX“ kino festivalyje. Susitikome su juo, jis mane paėmė filmuotis kuriamame filme“, – sakė M. Papinigis

Laidos metu aktorius pasakojo, kad neseniai teko nuvykti ir į Italiją, kad nusifilmuotų masinėje scenoje. Smagi tokia veikla, anot jo, yra todėl, jog aikštelėje nuolatos nutinka labai daug įdomių akimirkų, daugybė žmonių turi daug laisvo laiko.

„Žinoma, jiems kažkuo reikia užsiimti, susidaro savos kastos, nes kažkas jau yra kartu filmavesis, kažkas jau turi pasirašę kontraktą, masinėje scenoje filmuojasi paskutinį kartą. Yra tokių, kurie geria, bet net į akis žiūrėdamas neįtarsi, kad jie geria, nors jie jau girti. Masuotė yra organizmas, kuriame pabūti tikrai labai smagu. Visiems labai rekomenduočiau bent penkis kartus gyvenime suvaidinti masinėje scenoje“, – patarimais dalijosi žinomas aktorius.

Pasakodamas apie filmavimus masinėse scenose jis prisiminė ir vieną linksmą istoriją. M. Papinigis paatviravo, kad kartais vyksta filmavimai naktimis, aktoriai atvežami ir išvežami į aikštelę su autobusu.

„Juos atvažiuojant suskaičiuoja, paskui išvežant vėl suskaičiuoja. Tuo metu, pamenu, suprato, kad nėra dviejų žmonių. Ieško, ieško, o nėra. Filmavome koncentracijos stovyklą, kurioje buvo didelis, butaforinis, labai aukštas kaminas. Pasirodo, žmonės atvažiavo į tą koncentracijos stovyklą, kadangi buvo vakaras, naktinis filmavimas, padarė gramą ir nuėjo miegoti į kaminą. Pramiegojo visą naktį ir pavėlavo įlipti į autobusą, kuris turėjo juos išvežti“, – juokėsi M. Papinigis.

Įdomi, anot aktoriaus, buvo ir jo pirma pažintis su masine scena. Kai atvažiavo, aktorius teigė patekęs į dažnai tokį darbą dirbančių žmonių ratą. Jie pasidalijo viena svarbia įžvalga.

„Tarpusavyje kalbėjo: „Vakar buvo tokie du, kurie šoko prie pat kameros, pirmoje eilėje, o šiandien jų nėra, o kodėl? Nes juos jau nufilmavo, todėl daugiau jie negali pasirodyti“. Išgirdęs tai stengiausi vis kažkaip prisidengti, kai kamera atsisukdavo į mane. Tokiu būdu įmanoma ilgiau išbūti tuose filmavimuose. Būna, kad žmonės ilgai kenčia, o galiausiai iššoka prieš kamerą. Tada jiems sako: „Viskas, šitas jau pateko į kadrą, kituose kadruose, kai kamera filmuoja masę žmonių, jis kartotis negali“, – atskleidė M. Papinigis.

Anot žinomo vyro, aktoriaus profesija yra labai dėkinga, bet tuo pačiu ir ne. Anot M. Papinigio, vaidinantys žmonės užsiima tuo, kas jiems patinka, tačiau rinktis jos niekam nerekomenduotų.

„Kartais tu tiesiog trokšti filmuotis, dalyvauti, kurti, o tas troškulys niekur nedingsta. Jei užsitęsia, mėnesį, du ar tris, metus nenusifilmuoji, viduje jauti, kad yra blogai, diskomfortas.

Pats esu buvęs ir metus be darbo, kas, sakyčiau, nėra daug, bet šios profesijos niekam nerekomenduočiau. Nors negaliu sakyti, kad esu klasikinis jos atstovas, bet jei manęs kas nors klaustų, rekomenduočiau pasibaigti normalią, rimtą profesiją – matematiką, ekonomiką, mediciną, o tada visi keliai atviri. Galima stoti, tapti aktoriumi. O aš esu verslo vadybininkas“, – teigė pašnekovas.

Pažintis su E. Vėlyviu ir teistumas

Laidos metu buvo prisiminta ir M. Papinigio pažintis su E. Vėlyviu. Aktorius pasakojo, kad visose jo kurtuose filmuose ir serialuose neteko suvaidinti, tačiau nuoskaudos dėl to nė kiek nejaučia.

„Jis mane pamatė tame filme, į kurį aš patekau per Paulavičiaus darytą portfolio. Emilis planavo kurti „Zero“. Jam patiko mano balsas, gal dar kažkas, tuomet pakvietė filmuotis į tokią reklamą, kurią pats režisavo. Kažkaip susitikome, susipažinome ir susidraugavome. Esu didžiulis Emilio gerbėjas. Jis yra labai linksmas ir fainas bičas. Už savo aktorius, kurie pas jį filmuojasi, stoja mūru, stengiasi, kad jie turėtų darbo. Jei ne jis filmuoja, o iš jo pažįstamų, visada pareklamuoja, parekomenduoja, visapusiškai stoja, gina ir globoja visus aplinkui. Jis yra absoliuti ašis aikštelėje. Kalba Emilis, visi tyli. Bet visi mato, kiek jis dirba, kinui save atiduoda visą su viskuo“, – pastebėjo žinomas aktorius.

Paklaustas, kas buvo sunkiausia dirbant su E. Vėlyviu, M. Papinigis atvirai teigė, kad jam nebuvo nieko sudėtingo. Būdamas tokio režisieriaus komandoje aktorius jausdavosi tarsi atėjęs į šventę.

„Dabar, kai Emilis filmuoja serialus, yra galimybė ir ten nusifilmuoti, tai nutinka dažniau, bet anksčiau buvau paskaičiavęs, kad „Zero“ išėjimo vidurkis yra kas septyni metai. Dar buvo „Redirected“, „Piktųjų karta“. Kai pasižiūrėjau pastarąjį filmą, pajaučiau, kad pagaliau tikrai padarėme gerą, lietuvišką filmą, prie kurio neprisiknisi“, – sakė M. Papinigis.
Mindaugas Papinigis, Emilis Vėlyvis

Tiesa, filmuojant „Piktų kartą“ prasidėjo karantinas, tai lėmė ir dar vienos šypseną keliančios istorijos atsiradimą.

„Turėjau eiti filmuotis, man paskambino grimerės, sako: „Reikia ateiti, pasigrimuoti, plaukus pasidažyti“. Ji mane nudažė skaisčiai ryža spalva. Faina, prikolas, nu ką, ryžas. Tada paskelbė karantiną. Esu ryžas iki šiol. Kažkaip galvoju, ai, kas čia tokio, faina spalva. Aš gi pats nematau kol į veidrodį nepasižiūriu, tik visi aplink mato“, – juokėsi aktorius.

„Nepatogiuose klausimuose“ buvo prisiminta, kad dėl E. Vėlyvio performanso M. Papinigis turi ir teistumą. Aktorius yra teistas už Turgelio bažnyčioje įvykusį pasirodymą, kuriame buvo teigiama, kad sutrukdė vykusias mišias.

„Tai – kompleksinė problema, kodėl turiu teistumą, bet taip, buvo tokia patirtis. Mes mišių nesutrukdėme, galbūt skandalas kilo, bet mišių nesutrukdėme, nenutraukėme, tiesiog norėjome atkreipti dėmesį į tam tikrą aspektą, deja, nepavyko. Tai buvo performansas. Kadangi tuo metu turėjo vykti Emilio „Zero“ gyvas šou, to šou viena iš temų buvo pedofilija. Tuo metu į tą temą norėjome atkreipti dėmesį, bet gavosi, kaip gavosi. Turiu savų teorijų, nelabai norėčiau visą tai iš naujo prisiminti, bet tikiu, kad per tokias patirtis visi, tame tarpe ir visuomenė, tobulėjame ir gerėjame“, – sakė M. Papinigis.
Mindaugas Papinigis

Paklaustas, kaip pats jautėsi dalyvaudamas tokiame performanse, jis prisipažino nerimavęs, jaudinesis.

„Man buvo šiek tiek baisu, bijojau, kad mūsų nesupras ir nesupras agresyviai. Man pasirodė, kad viskas praėjo labai sklandžiai, mes, aktoriai, atlikome savo darbą ir iš ten pasišalinome“, – prisiminė M. Papinigis.

Mėgsta vaidinti blogiukus

Laidoje M. Papinigio buvo klausiama, kokio vaidmens jis niekada nesiimtų. Žinomas vyras teigė negalintis taip greitai sugalvoti, pasakojo, kad ši profesija jam labai patinka, nes gali paanalizuoti, pasigilinti į įvairias situacijas.

„Patys įvairiausi žmonės, skirtinų profesijų, išsilavinimo, orientacijos ar odos spalvos, gali patekti į įvairiausias situacijas. O aš galiu į tai pasigilinti, paanalizuoti, pafantazuoti, kaip jie galėtų tose situacijose elgtis ir pabūti vienu iš tų personažų. Yra didžiulė dovana užsiimti tokiu užsiėmimu, todėl manau, kad būtų įdomu suvaidinti beveik viską.

O savo aktorinius sugebėjimus vertinu santūriai, džiaugiuosi, kai mane kviečia ir atrenka filmuotis. Labai gerbiu ir vertinu šią profesiją, tik nežinau, ar esu toks stiprus, kad galėčiau bet ką suvaidinti. Man atrodo, kad tokiose scenose, pavyzdžiui, kai reikia bučiuotis, mylėtis, tu rodai tokį šventą, ypatingą dalyką. Suvokiu, kad greičiausiai tokioje scenoje grožis esu ne aš, o mano partnerė, kad ir kokia ji bebūtų, juk vis tiek moteris. Jaučiu atsakomybė tos bendros komandos pagalba parodyti tą grožį“, – teigė M. Papinigis.

Pokalbio metu buvo taip pat teirautasi, ar žinomas vyras nemano, jog yra vieno plano aktorius. Sulaukęs tokio klausimo jis nedvejodamas atsakė, kad su tokia kitų nuomone vienareikšmiškai sutinka.

„Man labai patinka tas planas, labai mėgstu vaidinti blogiukus, nes taip yra įdomiau, gali sau daugiau leisti ir kaip aktorius, ir kaip personažas. Tarkime, gerietis irgi yra vieno plano vaidmuo, jis stengiasi teigiamai elgtis, negali kadre daryti linksmų dalykų, nukrypti nuo normos“, – sakė M. Papinigis ir pridūrė, jei galėtų rinktis, norėtų atlikti berniuko vaidmenį filme „Malena“ su Monica Bellucci.

Jis pabrėžė ir tai, kad geru aktoriumi galima būti ir nebaigus šios profesijos.

„Netgi Marlonas Brando, kuris daug kieno yra laikomas geriausiu aktoriumi, sakydavo, kad kiekvienas žmogus turi pakankamai patirčių savyje, kad kine galėtų perteikti kažkokią norimą režisieriaus žinutę. Mokymasis atskleidžia metodiką, kaip tai galima būtų padaryti lengviau, įdomiau, o kartais užtenka talento. Kalbu ne apie save, bet yra daugybė aktorių, netgi Holivudo aktorių, kurie nėra baigę plačiai suprantamų mokslų“, – sakė M. Papinigis.

Apie antrą pusę nedaugžodžiauja

Tiesa, aktoriaus gerbėjai nepraleido progos pasmalsauti ir apie jo dabartinius santykius, vis dėlto šia tema M. Papinigis plėstis nepanoro.

„Laimingi laiko neskaičiuoja, bet esame kartu jau ilgokai, penkis metus. Aš laimingas, nėra jokios dramos, jos vardas Vilmantė, o mylimiausia spalva ta, kuri dera su jos tos dienos apranga. Mylimiausias patiekalas – mano gamintas. Kalbame ir apie šeimą, žadu pirštis ir ženytis, norėčiau turėti kokių 20 vaikų“, – juokėsi kalbėdamas M. Papinigis.

Visą pokalbį su Mindaugu Papinigiu galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.