Suprantu amerikiečius, kuriems istorinė asmenybė Rėjus Čarlzas - lyg Liepos 4-oji (JAV nepriklausomybės diena), bet kuo filmas žavi lietuvaičius, galiu tik spėlioti. Gal tai pomėgis muzikai, šou elementams kine? Puikiai pas mus pasirodė ir spalvingasis „Mulen Ružas“ ir ant jo sėkmės „prajojęs“ detektyvas „Čikaga“ bei vargiai kino kriterijais vertintinas „Operos fantomas“. Žiūrint lankomiausių savaitgalio filmų sąrašą tendencija tik pasitvirtina – žiūrovas ieško lengvo renginio, pramogos.
Nenoriu būti 100% cinikas nei kino teatrų lankytojų, nei „Rėjaus“ atžvilgiu – tiesiog esu veikiamas nepasiteisinusių liaupsių filmui. Būtent filmo kaip galutinio rezultato, o ne atskirų jo dalių. Pavyzdžiui, net nematęs visų į geriausio aktoriaus titulą pretenduojančių veikėjų vaidybos, lenkiu galvą prieš aktorių Jamie Foxxą, suvaidinusį Rėjų Čarlzą. Jo vaidmuo - tai kažkas fantastiška. Net nereikia žinot ankstesnių jo vaidmenų – filme „Rėjus“ jis kartą grįžta į praeitį ir nusiima akinius... Sunku patikėti, kad tai tas pats Jamie Foxxas!
Aplodismentų nusipelno ir filme skambanti muzika. Nesvarbu, kad prieš eidamas į filmą, gali nesugebėti atkurti nei vienos didžiojo Rėjaus melodijos. Juk į biografinį filmą todėl ir einame, kad sužinotume.
O čia ir prasideda filmo bėdos. Istorijos nėra! Vaidyba puiki, bet nėra ką vaidinti. Muzika puiki, bet juk tai dokumentinis filmas apie albumo įrašus. Filmas apie vieno žymiausių 20-ojo amžiaus atlikėjų Rėjaus Čarlzo gyvenimą. Tik ką mes apie jį sužinome? Jis grojo, grojo, grojo. Jis įrašinėjo dainas, įrašinėjo, įrašinėjo. Vartojo narkotikus, vartojo, vartojo. Ar tikrai ši didi asmenybė buvo tokia neįdomi, tokia vienpusiška? Pabandykite filme papasakotą istoriją įsivaizduoti išleistą rašytinės autobiografijos pavidalu. Nyku! Prieš gerą pusmetį teko skaityti Alberto Einšteino biografiją. Šiurpas perbėga per kūną vien nuo minties, kad knyga galėjo būti apie tai, kaip ir kiek jis sėdėjo kabinete, kokias formules rašė. Juk ne tai sudaro asmenybę.
Paskutinis filmo trečdalis vis dėlto pagyvina istoriją. Ši įdomioji dalis prasideda Rėjaus Čarlzo kova prieš rasizmą, apima kelias ašaringas gyvenimo situacijas ir baigiasi paties atlikėjo kova prieš narkotikus. Filmą galima kažkiek pagirti, bet esmės tai nekeičia – istorija visvien atrodo silpnai. Siekdamas įtikti masiniam žiūrovui istorinis, biografinis kinas išsigimė.
Žmonėms šis filmas patinka: šou, dainos, estrada... O aš naiviai tikėjausi istorijos. Istorijos negavau, tad išėjau „it musę kandęs“. Galvoje vis dar skamba „Hit the Road Jack“ ir kitos puikios dainos, kurias atliko man iki šiol nepažįstamas atlikėjas. Gal vertėjo nusipirkti kompaktinę plokštelę su šio genijaus įrašais? Ten ir dainos, ir biografija knygutėje dažnai parašyta būna...
ĮVERTINIMAS:
rottenapples (kino kritikų): 7.4/10
http://www.rottentomatoes.com/m/ray/
imdb (žiūrovų): 7.9/10
http://www.imdb.com/title/tt0350258/