– Ar poilsiautojai per tiek metų pasikeitė Palangos paplūdimyje?

– Taip. Ir gerokai. Žmonės tapo sąmoningesni, atsakingesni. Žinoma, sąmoningumo per daug nebus. Akivaizdžiai mažiau alkoholio sunaudojama paplūdimyje. O tie, kurie atsineša jo, tampa gudresni ir išmoningesni – pavyzdžiui, supila į vaisvandenių buteliukus. Aišku, atsivėrus sienoms, visi lietuviai pasikeitė, tapo kultūringesni – tą ir mes stebime.

– Kokios naujos technikos šiemet sulaukėte?

– Šiemet ją papildė labai galingas džipas, dronas, kuris pajėgus iš vandens į krantą tempti žmogų iki 50 kilogramų. Bet kadangi stambus žmogus vandeny jį gali nuskandinti, atliekame kai kuriuos techninius jo patobulinimus, kad taip neatsitiktų.

– Kiek turite gelbėtojų mums kalbantis birželio pabaigoje? Ir kiek jų bus sezono piko metu – liepą?

– Dabar jų turime 46, piko metu bus šiek tiek per 60 – dabar jie yra mūsų rezerve. Net kai visų gelbėtojų mums nereikia, jie nesėdi rankų sudėję – treniruojasi, bėga krosą, imituoja skęstančiųjų gelbėjimo operaciją.

– Kokia yra didelė, bet neišspręsta gelbėtojų problema?

– Pravažiavimo. Kai paplūdimy labai daug žmonių, pravažiuoti mašina praktiškai neįmanoma.

Jonas Pirožnikas

– Ar pasamdyti gerą gelbėtoją dėl prastesnio jaunuolių fizinio pasirengimo ir mažesnės motyvacijos tampa jums sunkiau?

– Tai – tiesa. Bet kita medalio pusė: gelbėtojai, išdirbę Palangos gelbėjimo stoty dvejus ar trejus metus, sutvirtėja fiziškai, gauna didelę gyvenimo patirties pamoką. Jie gauna europinius gelbėtojų pažymėjimus – taip, kaip vairuotojai gauna teises, išlaikę egzaminus. Kai kurie mūsų vaikinai sėkmingai dirba gelbėtojais dideliuose Europos kurortuose, Amerikoje.

– Kokia yra vidutinė paplūdimio gelbėtojo alga Palangoje?

– 800 eurų į rankas.

– Ar šiemet taip pat turėsite aptvertą ruožą priešais centrinę gelbėjimo stotį, kuriame bus galima maudytis bet kokiu oru?

– Taip, toks jis ir vėl yra.

– Kokie yra jūsų pagrindiniai patarimai kiekvienam?

– Gyvybė yra viena ir pinigais ar įspūdžiais jūroje neįvertinama. Saugokite ją! Saugokite save ir savo artimuosius. Patarčiau žmonėms įsigyti ir į paplūdimį atsinešti gelbėjimo liemenę – su ja nenuskęsite. Paplūdimyje vilkėkite kepuraites nuo saulės, gurkšnokite vandenį, kad išvengtumėte dehidratacijos ir saulės smūgio. Į jūrą ne šokti stačia galva, o pirmiausia apsišlapinti. Patekus į duobę nepanikuoti – sustabdyti kvėpavimą, išpūsti į burną pakliuvusį vandenį, panerti arba kelis metrus praeiti. Duobės dažniausiai nebūna labai didelės. Žinoma, klausyti gelbėtojų nurodymų.