„Noriu pasidalinti savo įžvalgomis. Jas skiriu toms moterims, kurios galvoja apie krūtų mažinimą, tačiau šiai operacijai niekaip nepasiryžta, bei toms, kurios jau pasiryžo, tačiau tebeturi daugybę neatsakytų klausimų“, – sako didžiausio plastinės chirurgijos centro Baltijos šalyse „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Virbickaitė.

Ji sutiko papasakoti, kada ši operacija gali tapti tikru išgelbėjimu moterims, kaip jai reikėtų pasiruošti bei kodėl neverta nepagrįstai baimintis.

Kas yra tinkama kandidatė krūtų mažinimo operacijai?

Viešojoje erdvėje itin daug informacijos apie krūtų didinimo operacijas implantais, o apie krūtų mažinimą kalbama rečiau, nors ši operacija yra taip pat populiari. Kokioms moterims ji skirta? Kodėl ši operacija neretai absoliučiai pakeičia pacienčių gyvenimo kokybę?

„Tinkama kandidatė – moteris, kuri kasdien pagalvoja apie tai, kad jos krūtinė yra pernelyg didelė. Tai jai neduoda ramybės kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, renkantis rūbus, mat neretai tenka pirkti juos net keliais dydžiais didesnius. Taip pat tokia moteris apie galimą operaciją galvoja sportuojant, mat jai sunku, o kartais – net skauda, kai bėgioja. Didelės krūtys ypač gali varginti vasarą – jos šunta, prakaituoja“, – nurodo plastinės chirurgijos gydytoja.

Medikė sako, kad neretai moterys po nėštumo ir gimdymo pradeda galvoti apie tai, kad būtų puiku susigrąžinti krūtų formą, kuri buvo iki nėštumo.

„Visą šį fizinį diskomfortą lydi ir psichologinis diskomfortas. Moteris mažiau savimi pasitiki, jai sunku kokybiškai gyventi kasdienį gyvenimą“, – teigia E. Virbickaitė.

Kaip techniškai atliekama krūtų mažinimo operacija?

Moksliškiau krūtų mažinimo operacija dar vadinama abipuse redukcine mamoplastika.

„Šią operaciją atliekame praktiškai kasdien. Ji užtrunka iki trijų valandų. Visos operacijos metu pacientė miega, mat jai taikoma bendrinė nejautra. Operacijos metu krūtys yra sumažinamos, pašalinama perteklinė oda, taip pat krūties liaukinis ir riebalinis audinys“, – pasakoja ji.

Anot gydytojos, pacientės neretai klausia, ar krūtys bus ne tik sumažinamos, tačiau ir pakeliamos. Atsakymas – taip. Krūtys operacijos metu sumažinamos ir pakeliamos į joms anatomiškai skirtas vietas.

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Virbickaitė

Randai – ar tikrai verta bijoti?

Svarbu paminėti ir tai, kad dažnai pacientės bijo rinktis krūtų mažinimo operaciją dėl randų.

„Deja, bet ten, kur bus pjūvis, bus ir randas. Krūtų mažinimo metu renkamės inkaro formos randą, jis dažniausiai lieka aplink spenelį. Tada randas tęsiasi vertikaliai iki vadinamosios inframamarinės raukšlės po krūtimi, tada horizontalus randas įkrenta į horizontalią inframamarinę raukšlę“, – supažindina gydytoja.

Anot jos, vertikalus randas vėliau dažniausiai susilieja su aplinkui esančia oda, taigi jo nebesimato. Tačiau tai užtrunka iki metų laiko.

Ar krūtų mažinimas yra saugus?

Dar vienas itin aktualus klausimas, kurį neretai išgirsta ir E. Virbickaitė, yra apie operacijos saugumą bei galimas komplikacijas.

„Kaip ir minėjau, ši operacija mūsų klinikoje yra atliekama bene kasdien. Galėčiau išskirti, kad šios operacijos komplikacijos yra skirstomos į bendrines ir specifines, būdingas tik šiai operacijai. Bendrinės komplikacijos gali įvykti net ir įsivėrus auskarą į ausį. Tai – skausmas, kraujavimas, infekcija, hipertrofinis randas“, – vardija medikė.

Specifiškesnė komplikacija, anot chirurgės, yra sumažėjęs spenelių jautrumas.

„Pati baisiausia ir labiausiai mitais apipinta komplikacija – spenelio–areolės komplekso, odos ar riebalinio audinio nekrozė. Tai – dalies audinių žuvimas po operacijos. Tačiau, kad ir kaip baisiai skambėtų ši komplikacija, svarbu žinoti tai, kad ją įmanoma pagydyti“, – pabrėžia pašnekovė.

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Virbickaitė

Kaip pasiruošti operacijai?

E. Virbickaitė teigia, kad visoms moterims, kurios jau pasiryžo šiai operacijai ir jos laukia, svarbu iki numatytos operacijos dienos nealinti savo organizmo dietomis, reguliariai mankštintis.

„Tačiau jei moteris planuoja iki operacijos numesti svorio, patariame tą daryti iš lėto. Svarbu, kad svoris bent 6 mėnesius iki operacijos būtų stabilus. Dar vienas labai svarbus dalykas, kurio prašome visų savo pacienčių, – bent keturias savaites iki ir po operacijos nevartoti nikotino turinčių gaminių“, – vertinga informacija dalijasi pašnekovė.

Taip pat svarbu, kad nuo žindymo pabaigos būtų praėję bent 6 mėnesiai.

„Planuojant krūtų mažinimo ar pakėlimo operaciją, reikėtų ją planuoti tada, kuomet moteris nebeplanuoja nėštumo, žodžiu, kad krūtų forma daugiau nebekistų“, – sako medikė.

Pooperacinis laikotarpis: ką svarbu žinoti?

Po krūtų mažinimo operacijos E. Virbickaitė visoms savo pacientėms taiko dviejų mėnesių taisyklę, kurią lengva atsiminti.

„Šį laikotarpį reikia nešioti kompresinę liemenėlę tam, kad sumažėtų tinimas. Taip pat šiuo laikotarpiu svarbu riboti fizinį krūvį: neiti į sporto salę, nenešioti sunkių daiktų. Tačiau, jei pacientės darbas yra sėdimas, į jį grįžti galima po savaitės ar dviejų“, – rekomenduoja plastikos chirurgė.

Jei darbas fizinis, reikėtų susiplanuoti kiek ilgesnes atostogas.

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Eglė Virbickaitė

„Žaizdų priežiūra yra ganėtinai paprasta. Siūlų traukti nereikia. Įdomus faktas: operacijos metu yra sumažinamas krūties audinys, todėl sumažėja ir vėžio susirgimo rizika“, – teigia E. Virbickaitė.

Visgi chirurgė primena, kad po operacijos reikėtų nepamiršti reguliariai tikrinti krūtis. Tai daryti reikėtų kartą metuose.

Nuolat girdi teigiamus atsiliepimus

Po krūtų mažinimo operacijos pacientės pasikeičia gana stipriai. E. Virbickaitė nurodo, kad dažna į pooperacinės apžiūros kabinetą įžengusi moteris pasidžiaugia savo rezultatais - pagerėjusia fizine ir psichologine būkle.

„Moterys labiau pasitiki savimi, nori sportuoti, mat joms nebeskauda. Itin dažnai jos svarsto, kodėl nesiryžo operacijai anksčiau. Tad, jei kasdien pagalvojate apie krūtų mažinimą – laikas pasikonsultuoti su plastinės chirurgijos gydytoju“, – sako pašnekovė.

E. Virbickaitės pranešimas konferencijoje „Plastinė chirurgija, keičianti gyvenimus“: