Keisti profesiją ar ją tobulinti gali tiek nedirbantys, tiek dirbantys asmenys, kurie susiduria su naujų kompetencijų, būtinų keičiant darbo poziciją ar funkcijas, stoka.
Persikvalifikuoti ryžtasi skirtingų profesijų atstovai – buvę pardavėjai renkasi tinklapių programavimo mokymus, nekvalifikuotus darbus dirbę šalies gyventojai baigia sistemų testavimo studijas, o sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai sėkmingai mokosi JAVA programavimo kalbos.
„Jau dabar reikšmingus pokyčius ekonomikų vystymuisi ir mūsų kasdieniam gyvenimui daro dirbtinis intelektas, genomika, atsinaujinančių energijos išteklių sistemos ir kt. Matome, kaip technologinės inovacijos keičia darbo vietas ir procesus. Pastaruosius penkerius metus labiausiai – net penktadaliu iki 390 tūkst. augo specialistais dirbančių asmenų skaičius, o trečdaliu mažėjo nekvalifikuotų darbų. Tad skatiname savo klientus įgyti bet kokiems ekonominiams sukrėtimams atsparias profesijas. Kviečiame taip pat ir darbdavius pasirengti reikalingų profesinių kvalifikacijų darbuotojus pasinaudojant valstybės parama“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Duomenų analitikai, testuotojai, animatoriai, robotikos procesų, kompiuterinio projektavimo ar informacinių technologijų saugumo specialistai – tai tik dalis profesijų, kurias gali finansuoti Užimtumo tarnyba. Norintys įgyti technologinės ar inžinerinės srities profesiją gali rinktis automatinių sistemų mechatroniko, metalo apdirbimo staklių operatoriaus, transporto priemonių elektroniko, remontininko mokymo programas ar jų modulius.
G.Sinkevičės teigimu, įgiję naujos kartos profesijas turi ne tik didesnes garantijas darbo rinkoje, bet ir didesnį darbo užmokestį bei karjeros galimybes. Aukštą pridėtinę vertę kuriančios kvalifikacijos ir kompetencijos būtent į tai ir orientuotos, sakė pavaduotoja.
Prie dirbančiųjų tobulėjimo gali prisidėti ir Užimtumo tarnyba. Jei darbuotojas keičia darbą ar pareigas toje pačioje darbovietėje, o darbdavio sprendimą gali pagrįsti dokumentu, bus suteikiama galimybė gauti finansavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ar kompetencijoms įgyti. „Tai leidžia prisidėti prie ilgalaikio poveikio darbo rinkos stabilumui“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Jau 883 užimti asmenys nuo priemonės atsiradimo baigė aukštos pridėtinės vertės mokymus. Daugiausiai jų baigė Front-end pradedantiesiems (137), Python pradedantiesiems (90), duomenų analitikos ir Python programavimo pagrindus (81), programavimo (80), programavimo II (69), grafinio dizaino, fotografijos ir video produkcijos kūrimo (55), taip pat automatinio testavimo, Java pradedantiesiems, duomenų analitikos, Web dizaino ir Front-end programavimo pagrindus, WEB kūrimo, Java mokymo programas.
Naujos kartos mokymo programas per 16 mėnesių dažniausiai rinkosi 30-44 metų darbo ieškantys žmonės (48,2 proc.), taip pat jaunimas iki 29 m. – 40,1 proc. Moterys ryžtasi įgyti paklausią specialybę kiek dažniau – 50,3 proc. iš visų pradėjusių mokytis.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė pasižymi dideliu efektyvumu – šiemet 91 proc. baigusių asmenų dirba praėjus 6 mėn. po mokymų baigimo, o beveik 40 proc. pagal darbo sutartį įsidarbinusių asmenų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei vidutinis šalies darbo užmokestis. Priemonei panaudotas 1 Eur per dalyvių sumokėtus mokesčius (VSD, GMP, PVM, akcizus) valstybei grįžta 1,71 Eur.
Užimtumo tarnybos svetainėje dabar siūloma 200 skirtingų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų mokymo programų, kurias gali rinktis
ir darbo ieškantys žmonės, ir užimti asmenys.
