Šiame straipsnyje asmeninių finansų konsultantas, investuotojas ir šešiametės tėtis Artūras Rimkus straipsnyje apžvelgia šias temas:
- kodėl lietuviai neturi pakankamai žinių apie finansų valdymą;
- kaip padidinti jaunimo finansinį raštingumą;
- svarbiausi žingsniai ir strategijos, kaip išmokyti vaikus taupyti.
Skirtingos kartų patirtys: investavimui trukdančios baimės
„Šiuolaikiniai tėvai, kurie dabar susilaukia ir augina vaikus, turi dvejopą finansų valdymo patirtį. Jų pačių tėvai gimė ir augo sovietinėje aplinkoje, kur verslas buvo persekiojamas, o verslininkai – vadinami spekuliantais. Tėvų karta nieko neišmanė nei apie investavimą, nei apie sudėtines palūkanas.
Kitas svarbus momentas – toji karta gyveno didelių pokyčių laikais, kai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo visas jėgas privalėjo sutelkti kovai už būvį. Daug žmonių prarado santaupas dėl besikeičiančios valiutos ir nestabilios ekonominės situacijos“, - sako A. Rimkus.
Dėl šios patirties ir neigiamo požiūrio į investavimą, žmonės perdavė šią patirtį ir savo vaikams, todėl dabartiniai vaikus auginantys tėvai į investavimo pasaulį žengia ne taip drąsiai, kaip galėtų.
Svarbi pastarųjų kelerių metų patirtis
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabartinių tėvų požiūris į investicijas pastarąjį penkmetį jau ima keistis. Internetu juos pasiekia didelis srautas informacijos, kuris edukuoja ir skatina efektyviau valdyti asmeninius finansus.
Nors situacija gerėja, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių finansinis raštingumas, lyginant su kitais europiečiais, dar yra pakankamai žemas. Todėl labai svarbu laiku pasirūpinti savo vaikų finansiniu raštingumu ir nuo mažų dienų juos mokyti elgtis su pinigais.
Kodėl būtina vaikus mokyti tinkamai elgtis su pinigais?
1. Pasitikėjimas savimi. Pokalbiai apie pinigus ugdo vaikų atsakomybės jausmą ir suteikia jiems didesnį pasitikėjimą savimi.
2. Geresnė finansinė ateitis. Teisingi finansiniai įpročiai vaikystė kuria geresnę vaiko finansinę ateitį ir jo gebėjimus žinias apie finansus perduoti savo vaikams.
3. Sėkmingesnė karjera. Nuo vaikystės ugdomas finansinis raštingumas padeda pasiekti siekti asmeninių tikslų: pasirinkti norimą profesiją, o ne tą, kuri ne itin patinka, bet ten „geriau moka”. Taip pat – dirbti mėgstamą darbą ir jaustis laimingesniems.
4. Mažesnis konfliktų šeimoje skaičius. Vaikų finansinis raštingumas sumažina konfliktus šeimoje. Vaikams, kurie daugiau žino apie pinigus, yra aišku, ką galima sau leisti dabar, o kokius pirkinius, pramogas ar užsiėmimus reikia planuoti iš anksto.
5. Finansinė nepriklausomybė suaugus. Vaikų gebėjimas valdyti asmeninius finansus nuo tėvų nuima finansinę naštą, kuri gali atsirasti, kai tenka finansiškai palaikyti suaugusius vaikus, kurie nemoka elgtis su pinigais.
Kada pradėti mokyti vaikus finansinio raštingumo?
Apie tai, kas yra pinigai ir iš kur jie atsiranda, A. Rimkus pataria pradėti pasakoti nuo 4-5 metų. Geras būdas yra duoti vaikui pinigų, kuriais jis jums apsiperkant galėtų už prekes sumokėti kasoje. Vaikams svarbu paaiškinti, ką reiškia mokėjimo procesas, ir kodėl duodami popierines kupiūras atgal gaunate monetų.
Kai vaikas pradeda skaičiuoti, laikas atžaloms papasakoti, kaip planuojamas šeimos biudžetas ir stambesni pirkiniai, kas yra taupymas bei investavimas. Duodant vaikui kišenpinigių svarbu aptarti, kaip jis juos išleis, ką už juos galės įpirkti. Taip pat reikėtų kalbėti ir apie vaiko svajones, kurioms jis gali pradėti taupyti.
Žinios apie finansų planavimą vaikui ne tik padeda suprasti pinigų kalbą, bet ir padeda geriau pažinti atžalą bei sustiprina tarpusavio santykius.
5 svarbiausi žingsniai, kaip išmokyti vaikus taupyti
1.Papasakokite, kaip atsiranda pinigai. Supažindinkite vaikus, kaip pinigai yra uždirbami ir kodėl jie turi būti leidžiami protingai.
2.Parodykite, kaip planuojamas biudžetas. Tam geriausiai tinka 6 sąskaitų metodas, kai pinigai yra periodiškai atidedami: kasdienėms išlaidoms, investavimui, pramogoms, svajonėms, edukacijai ir dovanoms. Vaikams pakanka 4 sąskaitų: kasdienėms išlaidoms, investavimui, taupymui, dovanoms. Visada padėkite vaikui susiplanuoti kišenpinigius.
3. Aptarkite su vaikais, kaip jiems sekasi valdyti asmeninius finansus. Pasikalbėkite su atžalomis su kokiais sunkumais jie susiduria, diskutuokite, atsakykite į vaikų klausimus ir visada palaikykite, jei kas nors nepavyksta.
4. Švęskite pergales. Jei vaikas svajojo apie brangesnį žaislą ir jam susitaupė, atšvęskite atžalos pergalę kartu, pasveikinkite vaiką, kad jis pajaustų teigiamą emociją ir norėtų toliau teisingai valdyti pinigus.
5. Ugdykite verslumą. Jei vaikas nori prabangesnio daikto ir jam sutaupyti užtruks laiko, pusę daikto sumos gali padengti tėvai. Tuo tarpu savąjį dalį reikalingos sumos vaikas gali sutaupyti arba užsidirbti. Svarbu žinoti, kad vaikui galima mokėti tik už tuos darbus, kurie neįeina į jo pareigas. Pavyzdžiui, už kambario susitvarkymą, pamokų ruošimą ar dantų valymą negalima mokėti pinigų, tačiau už vejos nupjovimą, langų nuvalymą ar mašinos išsiurbimą vaikas išties galėtų gauti piniginį atlygį. Vaikams turėtų būti mokama už tokius darbus, už kuriuos tėvai mokėtų kitiems asmenims.
Tėvai ar mokykla – kas atsakingas už vaikų finansinį raštingumą
A. Rimkus pabrėžia ir mokymosi bei ugdymo įstaigų vaidmenį ugdant vaikų finansinį raštingumą. Jo teigimu, ne tik tėvai, visuomeninės organizacijos bei privatus verslas turi edukuoti vaikus apie elgesį su pinigais. Vaikai ne tik matematikos, bet ir pinigų valdymų principų privalo būti mokomi ir mokyklose.
Svarbu rūpintis vaikų žiniomis ne tik apie taupymo, bet ir apie investavimo principus. „Su investavimu reikėtų supažindinti jau tada, kai vaikas moka savarankiškai skaičiuoti. Atžaloms rekomenduoju papasakoti apie sudėtines palūkanas, investavimo procesą, bankų bei brokerių veiklą bei verslų veikimo ypatumus“, – pataria asmeninių finansų konsultantas.
Finansinis eksperimentas: vaikų mokymas apie investavimą
Tėvams, kurie nori paskatinti vaikus ne tik taupyti, bet ir investuoti A. Rimkus siūlo naudoti šią strategiją.
Duokite vaikui vieną eurą ir pasakykite, kad, jei atžala jo neišleis, po savaitės duosite jam antrąjį. Kai vaikas supranta, kad tokiu būdu pinigų galima turėti daugiau, paaiškinkite, jog tai yra vadinama investavimu. Kai vaikas supranta esminę idėją, galite jo gebėjimus ugdyti toliau, duodami už „investuotus” pinigus po 10 procentų grąžos, kol vaikui investavimas taps norma.
„Taip pat paaugliui galima atidaryti investavimo sąskaitą ir su suaugusiojo priežiūra leisti jam pačiam išbandyti investavimą. Labai svarbu kartu aptarti investavimo žingsnius Toks elgesys edukuoja ne tik vaikus, bet ir tėvus. Juk mokydami savo vaikus, daug išmokstame ir patys“, – sako A. Rimkus.