Bendro šeimos ar namų ūkio biudžeto modelių yra įvairių. Kartais šeimos nariai turi bendras banko sąskaitas, į kurias perveda pinigus ir kartu jomis naudojasi, kartais proporcionaliai dalijamos išlaidos, kitais atvejais – dalį pinigų vienas sutuoktinis perveda kitam bendriems šeimos pirkiniams.

Pasirinktas šeimos biudžeto modelis priklauso nuo daugybės dalykų, tokių kaip santykiai šeimoje, skirtingas sutuoktinių darbo užmokestis, šeimos paveldas, asmeninės savybės, kiekvieno šeimos nario taupymo įpročiai. Vieno visiems tinkamo bendro šeimos biudžeto modelio nėra, o kreipiantis dėl paskolos arba tampant bendraskoliais yra svarbu žinoti tam tikrus svarbius dalykus, galinčius turėti įtakos formuojant šeimos biudžetą.

Norint įsigyti didesnį pirkinį namams, vienas iš populiaresnių sprendimų yra vartojimo paskola. RATO kredito unijos Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin primena, kad vartojimo paskolą gali pasiimti ir vienas šeimos narys be kito asmens pritarimo ar sutikimo. „Tačiau tokios svarbios finansinės informacijos neatskleidimas gali tapti kliūtimi vėliau imant didesnę bendrą šeimos paskolą, nes vertinant šeimos finansinį pajėgumą visada bus įtraukti tiek asmeniniai, tiek bendri finansiniai įsipareigojimai“, – sako J.Bliumin.

Anot pašnekovės, rekomenduojama pasitarti su antrąja puse arba informuoti ją apie bet kokius prisiimamus skolinius įsipareigojimus, kad vėliau turimi asmeniniai įsipareigojimai pagal lizingo sutartis telefonams, kompiuteriams ar kitiems buities daiktams neužkirstų kelio, pavyzdžiui, bendrai būsto paskolai.

Kaitriausios aistros dėl skolų – skyrybų metu

RATO kredito unijos Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin sako, kad klientai savo, kaip bendraskolių, teisėmis ir pareigomis labiausiai susidomi tik tada, kai prasideda sunkumai šeimoje ar namų ūkyje ir gresia skyrybos bei turto dalybos.

„Susituokus iš esmės nėra jokio skirtumo, kuris sutuoktinis dengia paskolos įmokas paskolos grąžinimo laikotarpiu, nes bet kuriuo atveju skyrybų metu bus išspręsti tiek atsakomybės už paimtą paskolą, tiek už paskolos lėšas įgyto turto nuosavybės klausimai“, – aiškina Jurgita Bliumin. Būna, kad po skyrybų paskolą moka vienas asmuo, pavyzdžiui, žmonai su vaikais lieka butas ir ji toliau viena moka paskolos įmokas.

Vis dėlto reikia suprasti, kad tokiu atveju kredito įstaiga automatiškai neatsisako kito asmens prievolės grąžinti paskolą. Tai reiškia, kad jei neužtenka vieno sutuoktinio pajamų (kad paskolos sutartis būtų pakeista ir liktų tik vienas skolininkas), buvęs sutuoktinis vis tiek lieka bendraskolis, nors nedengia paskolos įmokų.

Išieškojimo atveju kredito įstaiga nepadengtą paskolos likutį išieškos iš abiejų bendraskolių, nesvarbu, kad tai bus jau išsiskyrusi šeima. Be to, tokia situacija sukelia sunkumų tais atvejais, kai išsiskyręs bendraskolis siekia gauti naują paskolą. Tokiais atvejais kredito įstaiga, nustatydama bendraskolio finansinį pajėgumą, turi įvertinti ir jau turimą įsipareigojimą pagal bendrą paskolą, net jei įmokas dengia kitas asmuo, taigi galima suteikti paskolos suma gali reikšmingai sumažėti.

Dar sudėtingesnė situacija yra tada, kai asmenys turi bendrą paskolą nesusituokę ir nusprendžia išsiskirti.

„Jei skiriamasi piktuoju, o paskola buvo mokėta abiejų asmenų iš savo biudžetų nevienodomis įmokomis, prasideda įmokų skaičiavimas ir ilgas dalijimasis kas ką pirko namams ar davė lėšų būstui įsirengti“, – priduria RATO kredito unijos Administracijos vadovo pavaduotoja. Paskolos ir turto dalybų procesą narplioja teismai, tačiau kredito įstaigos privalo ginti savo indėlininkų interesus ir siekia, kad paskola būtų grąžinta laiku ir tinkamai. Todėl bendraskoliams, gyvenantiems ne santuokoje (tai gali būti ir mama su suaugusiu vaiku), būtina pasirašyti papildomas sutartis, siekiant išvengti ilgo ir skausmingo turto bei įsipareigojimų pasidalijimo proceso.