Laikinasis įdarbinimas nelygu laikinas darbas. Terminas „laikinasis įdarbinimas“ kilo iš angliško termino temporary employment, tačiau jis realiai neatspindi darbo santykių trukmės. Laikinojo įdarbinimo darbo sutartis gali būti terminuota ir neterminuota, tad šia prasme nesiskiria nuo įprastų darbo sutarčių.
„Laikinasis įdarbinimas, dar vadinamas darbo nuoma, – galimybė samdytis darbuotojus tiesiogiai neįdarbinant jų savo įmonėje. Šis, jau ir Lietuvoje sparčiai populiarėjantis personalo sprendimas, yra naudinga darbo santykių forma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“, – paaiškina Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė.
Laikinojo įdarbinimo paslaugą teikia laikinojo įdarbinimo įmonės. Jų paslaugos leidžia klientams lanksčiai ir efektyviai valdyti savo žmogiškuosius išteklius, reaguojant į verslo eigą ir aplinką. Tokių įdarbinimo įmonių paslaugos apima reikiamo personalo atranką, jo administravimą ir darbo nuomą reikiamam laikotarpiui.
„Darbuotojams tai patogi galimybė „pasimatuoti“ darbo specifiką įmonėje. Vėliau specialistams neretai atsiranda galimybė įsidarbinti tiesiogiai, jei visos šalys to nori. Lietuvos įmonėse netrūksta atvejų, kai laikinasis įdarbinimas žmogui tapo naujos sėkmingos karjeros pradžia“, – sako personalo atrankos įmonės „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas. World Employment Confederation duomenys taip pat nurodo, kad po 12 mėnesių nuo darbo pradžios laikinojo įdarbinimo įmonėse vidutiniškai 74 % asmenų vis dar tebedirba jose.
Lietuvoje įstatymai nurodo, jog tiek Lietuvos, tiek kitų šalių piliečiams, dirbantiems pagal laikinąjį įdarbinimo modelį, turi būti mokamas toks pats atlygis, koks mokamas tiesiogiai pas tą patį darbdavį-darbo naudotoją, taip pat jie turi vienodas viršvalandžių, poilsio, atostogų sąlygas.
Pasak J. Kovo, verslams laikinojo įdarbinimo modelis yra palankus dėl daugelio priežasčių. Laikinasis įdarbinimas yra labai naudingas įmonėms, kurių veikla cikliška arba kur žmogiškųjų resursų poreikis nelengvai prognozuojamas.
„Tinkamo personalo paieška ir jo atranka užima nemažai laiko, kurio visada įmonių personalo vadovams trūksta. Laikinasis įdarbinimas taip pat padeda įmonėms ženkliai sumažinti administracijos kaštus, kadangi joms nereikia rūpintis darbuotojų paieška ir atrankos, priėmimo, atleidimo procesais bei atlyginimų ir mokesčių apskaita. O jei tinkamo personalo nėra Lietuvoje, tai nepatyrusios ar nedidelės įmonės galimybės savarankiškai jį atsivežti iš užsienio realiai yra labai ribotos“, – teigia įdarbinimo bendrovės „Headex Group“ vadovė Jūratė Nedzinskienė.
Valstybei taip pat yra naudingas laikinojo įdarbinimo modelis, nes jis padeda spręsti socialines problemas. Šis įdarbinimo modelis dažnai padeda įtraukti žmones, kurių nemaža dalis yra „pasyvūs“ darbo rinkoje. World Employment Confederation duomenys ir užsienio šalių patirtis nurodo, kad apie 1/3 laikiną įdarbinimą pasirinkusių dirbančių darbuotojų yra buvę bedarbiai arba neaktyvūs darbo rinkoje. Tai dažnai būna jaunimas, vyresnio amžiaus ar po vaiko priežiūros atostogų grįžtantys žmonės. Todėl galima teigti, jog laikinojo įdarbinimo modelis skatina įtraukią darbo rinką ir socialinį mobilumą.
Europos šalių patirtis rodo, kad laikinojo įdarbinimo modelis naudojamas labai skirtinguose ekonomikos sektoriuose bei profesijose ir atitinkamai algų spektre, tai yra, ir aukštas pajamas gaunantys asmenys tam tikrose industrijose gali dirbti laikinojo įdarbinimo modeliu.
Prancūzijoje atlikus laikinojo įdarbinimo modelio darbuotojų apklausą, 68 % jų nurodė, jog laikinasis įdarbinimas buvo naudingas ar labai naudingas surandant terminuotą ar projektinį darbą. Danijoje 74 % apklaustųjų nurodė, jog rekomenduotų laikinąjį įdarbinimą kitiems.
Lietuvoje dirbančių laikinojo įdarbinimo būdu darbuotojų dalis yra apie 10 kartų mažesnė, nei ES vidurkis. A. Maldutytė sako, kad tokia situacija susijusi su keletu faktorių – pradedant ribotu tokio darbo santykio modelio žinojimu ir su tuo susijusiais mitais, baigiant laikinojo įdarbinimo paslaugas diskriminuojančiomis nuostatomis Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kuris komplikuoja galimybę atsivežti reikiamų darbuotojų iš trečiųjų šalių.
„Viešoje erdvėje galima buvo išgirsti teiginių, jog vidutinis laikinojo įdarbinimo asmens uždirbamas darbo užmokestis yra apie 400 Eur. Tai yra netiesa, SODRA pripažino, kad tokie skaičiavimai remiasi netiksliais duomenimis. Duomenų agentūros 2021 m. duomenimis vidutinis bruto darbo užmokestis įdarbinimo veikloje buvo 1419 Eur“, – paaiškina A. Maldutytė.
Kitas mitas, anot A. Maldutytės, kad laikinasis įdarbinimas apima tik nekvalifikuotus darbuotojus: „Tai yra netiesa, nes laikinojo įdarbinimo modeliu Lietuvoje dirba įvairių kvalifikacijų ir profesijų darbuotojai – nuo gamybos ir statybų sektoriaus iki administravimo, medicinos, finansų sektorių.“
„Be jokio pagrindo ir visiškai neteisingai teigiama, jog laikinasis įdarbinimas nesuteikia socialinių garantijų – Lietuvoje laikinojo darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra tokios pačios kaip ir su įprasta darbo sutartimi dirbančiam darbuotojui“, – patikslina A. Maldutytė.
Šiuo metu Seime yra registruotos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, siūlančios panaikinti minėtas diskriminacines nuostatas dėl laikinojo įdarbinimo įmonių, kurios sudaro kliūtis patenkinti šalies darbo rinkos poreikius. Laikinojo įdarbinimo įmonių paslaugos galėtų būti reikšmingas būdas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms pritraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes tokios įmonės retai pačios turi galimybes užsiimti tokio pobūdžio paieškomis.