Kokiomis mintimis, kokiais rezultatais šią dieną pasitinka Lietuvos muitinė? Kalbiname Lietuvos muitinės generalinį direktorių Arūną Adomėną.
- Muitinę visuomenė visada priskiria prie pakankamai korupcijai neatsparių sričių, kaip ir policiją ar sveikatos apsaugą. Ką rodo paskutiniai tyrimai, ar mažėja korupcijos apraiškų muitinės sistemoje?
- Lietuvos muitinė kasmet atlieka krovininių automobilių vairuotojų ir muitinės tarpininkų atstovų anonimines apklausas, siekdama nustatyti korupcijos paplitimo lygį bei jo pokyčius muitinėje. 2014 ir 2016 metais muitinė atliko krovininių automobilių vairuotojų anonimines apklausas. Atlikus minėtų apklausų palyginimą, 2016 m. respondentų, kurie remdamiesi savo patirtimi nurodė, kad Lietuvos muitinė yra nekorumpuota, skaičius, palyginti su 2014 m., padidėjo 19 proc., o nurodžiusiųjų, kad Lietuvos Respublikos muitinė yra labai korumpuota, skaičius sumažėjo 2,2 proc.
Be to, 2016 m. teigiamus korupcijos lygio pokyčius Lietuvos muitinėje per paskutinius 5 metus įžvelgė 16,9 proc. daugiau respondentų nei 2014 m. Taigi, atsižvelgiant į šiuos apklausų rezultatus, galime daryti prielaidą, kad korupcijos apraiškų muitinės sistemoje mažėja.
Manome, kad mažinant korupcijos apraiškas muitinės sistemoje efektyviai veikia vidaus pranešimų sistema dėl neteisėtų pinigų siūlymo atvejų muitinės pareigūnams. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų iniciatyva 2016 m. nustatyta 400 neteisėtų pinigų siūlymo atvejų muitinės pareigūnams, asmenys įspėti dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o 17 atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo.
- Ar su korupcija kovojama kryptingai, pagal iš anksto sudarytą planą? Kam skiriate didžiausią dėmesį? Kokios priemonės pačios efektyviausios?
- Su korupcija kovojama kryptingai pagal 2 metams patvirtintą Lietuvos Respublikos muitinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą. Didžiausią dėmesį skiriame korupcijos prielaidų ir sąlygų mažinimui ir šalinimui, t. y. prevencinio pobūdžio korupcijos mažinimo priemonėms. Įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės yra nukreiptos į muitinės pareigūnų atsparumo korupcijai didinimą, žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos, skatinančios muitinės pareigūnų motyvaciją ir lojalumą valstybei, tobulinimą, antikorupcinį muitinės pareigūnų švietimą, visuomenės nepakantumo korupcijos apraiškoms Lietuvos Respublikos muitinėje skatinimą, elektorinių ir centralizuotų muitinės paslaugų plėtojimą ir tobulinimą, viešųjų pirkimų skaidrumo didinimą. Tik įgyvendindami visas priemones kompleksiškai galime pasiekti norimą tikslą – korupcijos lygio Lietuvos Respublikos muitinėje sumažėjimą.
- Lietuva – tranzitinė valstybė, kokią įtaka tai turi muitinės darbui? Kaip sekasi bendradarbiauti su kaimynais?
- Lietuva iš tikrųjų yra logistikos šalis, aptarnaujanti didelius iš Europos Sąjungos ir iš pačios Lietuvos eksportuojamų prekių srautus. Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad Lietuvą kerta tarptautiniai transporto koridoriai, lemiantys didelius tranzitu gabenamų prekių srautus. Šių srautų dinamika labai priklauso nuo Lietuvos vežėjų ir logistikos sektoriaus teikiamų paslaugų konkurencingumo, kuris labai priklauso ir nuo muitinės teikiamų paslaugų kokybės bei turimų muitinės kontrolės pajėgumų.
Džiugu pažymėti, kad kol kas šis sektorius regioniniu lygiu išlieka konkurencingas. Tai patvirtina ir tas faktas, kad sektorius sukuria apie 13 procentų šalies BVP ir pagal šį rodiklį lenkia daugelį Europos Sąjungos šalių. Nepaisant to, negalima nematyti ir kylančių problemų šioje srityje. Vis dar gyvuoja nusistovėjusi praktika vystyti transporto ir logistikos infrastruktūrą, kompleksiškai neįtraukiant, nevystant arba neatnaujinant muitinės kontrolės infrastruktūros pajėgumų. Dėl to atsiranda vadinamasis „butelio kaklelio“ efektas.
Vaizdžiai kalbant, kelias baigiasi siena, nors turėtų būti akivaizdu, kad pasienio infrastruktūros ir tikrinimo įrangos pajėgumai turi atitikti prognozuojamus transporto srautus. Tokio nesubalansuoto vystymosi rezultatas – tai laiko nuostoliai atliekant muitinės kontrolę ir transporto priemonių eilės pasienyje, kurios mažina milijardinių investicijų atsiperkamumą į šį sektorių.
- Ar muitinės sistema jau pakankamai modernizuota ir kompiuterizuota? Juk kuo daugiau funkcijų vykdoma centralizuotai, naudojant šiuolaikines technologijas, tuo mažiau sąlyčio su „gyvais pareigūnais“ ir tuo mažiau įvairių pagundų...
- Lietuvos muitinė, kaip ir kitų Europos šalių muitinės, šiuo metu gyvena turėdamos didelį iššūkį – suderintais terminais, iki 2020 m. įgyvendinti Sąjungos muitinės kodekso reikalavimus, kuris buvo priimtas Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu ir kurio vienas iš pagrindinių tikslų – sukurti nepopierinę verslo ir muitinės aplinką ir visą bendravimą su verslu perkelti į elektroninę erdvę.
Šis uždavinys pareikalaus visų muitinės sistemų naujinimo ir naujų sistemų sukūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad įvairiose tarptautinės prekybos srityse esama draudimų ir apribojimų, ir tai reglamentuojančius dokumentus išduoda skirtingos institucijos, bet juos būtina pateikti muitinei, tas uždavinys tampa dar sudėtingesnis. Šioje srityje muitinei tenka koordinuojančios institucijos vaidmuo.
- Muitinė iš popierių keliasi į elektroninę erdvę. Kokia elektroninės muitinės nauda vežėjams?
- Kėlimasis į elektroninę erdvę nėra muitinės užgaida, tai – reagavimas į technologinę XXI a. pažangą. Akivaizdu, kad bendravimas elektroninėje erdvėje vyksta daug sparčiau ir tai sukuria didesnį verslo konkurencingumą. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai ir labai didelis iššūkis verslui, reikalaujantis, kad verslas taip pat vystytų savo informacines sistemas, kurios užtikrintų automatinius duomenų mainus su muitine.
Prekių įtraukimas į ūkio subjektų apskaitos registrus, tvarkomus pagal muitinės nustatytus reikalavimus, yra prilyginamas įprastinėms procedūroms. Trumpai kalbant, verslas privalo diegti atitikties nustatytiems reikalavimams praktiką, tuomet muitinė bus „nematoma“, netrukdys prekių judėjimo procesams, o verslas, prisiėmęs atitinkamą atsakomybę, bus konkurencingas.
- Ar didėja mūsų piliečių sąmoningumas ir mažėja pakantumas nelegalioms veikloms?
- Vidutiniškai per metus mes gauname apie 100 anoniminių pranešimų. Skaičiuojame, kad iš jų pasiteisina 10 procentų. Tačiau ne vien iš pranešimų sprendžiame apie visuomenės sąmonėjimą, bet ir iš kyšio siūlymo atvejų, taip pat ir iš tvirtėjančios nuostatos apginti savo poziciją ir pan. Todėl sakome, kad piliečių nepakantumas nelegalioms veikloms didėja.
Kiekvienas asmuo pasitikėjimo telefonu, online palikdamas pranešimą Lietuvos muitinės internetiniame tinklalapyje arba elektroniniu paštu gali pranešti apie muitinės pareigūnų daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neetišką ar nesąžiningą muitinės pareigūnų elgesį, kontrabandą ir kitus muitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus. Svarbu pabrėžti, kad asmenys naudojasi šiomis galimybėmis ir informuoja apie įvairaus pobūdžio pažeidimus, pradedant nuo neetiško muitinės pareigūnų elgesio, baigiant kontrabandos per sieną gabenimu.
Užsakymo nr.: PT_72927972