„Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje esančių migrantų sudėtis labai pasikeitė: iš 200 tūkst. čia gyvenančių užsieniečių dabar turime dešimtis tūkstančių ukrainiečių, išstumtų iš savo šalies, nors joje turėjo puikius gydytojų, vadovių, aukštos kvalifikacijos specialisčių ir kitokius darbus. Lietuvos darbdaviams tai yra puiki galimybė papildyti talentų gretas, tik reikia išmokti ja pasinaudoti“, – sakė Lietuvos įvairovės chartijos vadovė Rugilė Trumpytė.
Lietuva – nebe tranzitinė šalis
Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros integracijos pareigūnas Karolis Žibas taip pat pabrėžė, kad migracijos situacija Lietuvoje pasikeitusi ir turime daugiau žmonių, liekančių ilgesniam laikui ir turinčių darbo rinkai reikalingų įgūdžių.
„Anksčiau Lietuva buvo matoma kaip mažėjančios populiacijos ir senėjančios visuomenės šalis, nes nuo pat Nepriklausomybes atkūrimo daugiau žmonių išvykdavo, nei atvykdavo. Be to, Lietuva buvo laikoma tranzito šalimi, tarpine stotele vykstant toliau į Vakarų ar Šiaurės Europą. Bet situacija sparčiai pasikeitė tiek dėl demografinių procesų ir didėjančios darbo jėgos paklausos, tiek dėl geopolitinių aplinkybių. Dabar Lietuvoje turime 80 tūkst. ukrainiečių, jie sudaro arti pusės visų migrantų“, – kalbėjo K. Žibas.
R. Trumpytė pabrėžė, kad maždaug pusė darbo Lietuvoje ieškančių Ukrainos pabėgėlių yra aukštos kvalifikacijos, bet jiems vis vien tenka imtis žemos kvalifikacijos darbų. Pašnekovės teigimu, dėl to jie patiria neigiamų psichologinių padarinių, nyksta jų įgūdžiai, o darbdaviai neišnaudoja jų potencialo.
Barjerai – kalbos ir įmonių pasiruošimo
Vienas barjerų, lemiančių, kad daugelis ukrainiečių Lietuvoje dirba daug žemesnės kvalifikacijos darbą, nei galėtų, yra kalba.
„Yra nemokančių anglų kalbos, kurios reikia daugelyje organizacijų. Tačiau žinau pavyzdžių, kai su įmonės pagalba žmonės mokosi ir išmoksta, ypač kai to reikia siekiant kilti karjeros laiptais. Kalbos barjeras turi ir kitą pusę: įmonės vengia priimti kitakalbius į aukštesnes pareigas, nes atrodo, kad susirinkimuose ir bendraujant viduje bus sunku persilaužti dėl vieno ar kelių žmonių imti kalbėti angliškai“, – minėjo Įvairovės chartijos vadovė.
Ji sako, kad įmonėse, pakeitusiose vidiniuose procesuose vartojamą kalbą į anglų, žmonėms prireikia dviejų trijų mėnesių įprasti, tačiau netrukus bendravimas tampa toks pat sklandus kaip ir lietuviškai.
„Žvelgiant plačiau, mūsų apklausos rodo, kad 98 proc. užsieniečius įdarbinusių bendrovių buvo patenkintos jų darbu ir teigė, jog samdys juos vėl. Juk jei kandidato atsisakome vien dėl kitos odos spalvos ar kalbos, potencialiai prarandame labai gerą darbuotoją, kuris gali sukurti pridėtinę vertę mūsų įmonei“, – argumentavo R. Trumpytė.
Suteikti darbo vietos nepakanka
R. Trumpytė mini, kad migrantus įdarbinantiems darbdaviams svarbu nepamiršti, jog vien dokumentų sutvarkyti ir darbo vietos suteikti nepakanka: „Labiausiai potencialą gali išnaudoti tie darbdaviai, kurie ne tik įdarbina žmogų ir tikisi, kad viskas toliau vyks savaime, bet ir padeda jam integruotis: rūpinasi įvairovės kultūra, užtikrina pagalbą adaptuojantis kolektyve.“
Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros integracijos pareigūnas K. Žibas priduria, kad migrantai nekonkuruoja su vietos darbo jėga: „Atvykusieji į Lietuvą ne konkuruoja su lietuviais dėl darbo vietų, o juos papildo. Be to, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per metus sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių. Kaip matome, pabėgėlių integracija į darbo rinką naudinga visiems.“
Kultūrinė įvairovė – prioritetas
Daugiau kaip 60 skirtingų tautybių atstovų įdarbinusi bendrovė Vilniuje „Western Union Lithuania“ rūpinasi kultūrine įvairove ir visus procesus vykdo anglų kalba. Bendrovės pinigų plovimo prevencijos ir atitikties vadovas Pietų ir Rytų Europai Jesus Reja Sanchezas sako: „Norime, kad kiekvienas mūsų darbuotojas turėtų lygias profesinio augimo galimybes ir jaustųsi vienos įvairovę skatinančios komandos dalimi. Pagarba unikalioms kiekvieno globalios bendruomenės nario patirtims įmonėje yra svarbi.“ J. R. Sanchezas taip pat savanoriauja vadovaudamas darbuotojų komitetui, atsakingam už įtrauktį ir įvairovę.
