Vyrų ir moterų smegenys skiriasi

Regos sistemos tyrimai Vilniaus universitete prasidėjo nuo 1969 m., kai buvo įkurta Biofizikos ir neurokibernetikos laboratorija.

Laikui bėgant keitėsi struktūra, pavadinimai, bet darbai tebevyksta ir toliau. Pasirodžius šiuolaikinei aparatūrai, smegenų veiklos principų tyrinėjimui sėkmingai taikomi ir akių judesių tyrimai. Naujausi tyrimo metodai leido pastebėti skirtumus tarp moterų ir vyrų smegenų. Netgi atsirado sąvoka – smegenų lytis. Pavyzdžiui, vyrų smegenų masė santykinai didesnė nei moterų. Tiesa, tai neturi nieko bendra su intelektualiniais gebėjimais. Didžioji smegenų pusrutulių jungtis pas vyrus yra didesnė, bet moterys turi daugiau ryšių joje. Būtent todėl moterų smegenų pusrutuliai mažiau specializuoti nei vyrų, joms lengviau išskaidyti dėmesį, vienu metu atlikti keletą darbų.

Dėl šių skirtumų moterys ir vyrai jaučia ir pažįsta pasaulį skirtingais būdais.

Yra žinoma, kad moterys geriau vykdo kalbines užduotis, o vyrai geriau atlieka erdvines (su žemėlapiais, schemomis ir pan.). Taigi ne iš piršto laužtas faktas, kad moterims sunkiau parkuotis, kadangi jos prasčiau jaučia erdvę ir jos ribas, o vyrų dešinysis pusrutulis, atsakingas už erdvinius dalykus, labiau specializuotas. Tačiau moterys geriau įsimena kalbinę informaciją. Joms užtenka išgirsti, o vyrams geriau pamatyti.

„Pagaliau vyrai ir moterys turi daug psichologinių skirtumų, susijusių su mūsų biologiniu-socialiniu vaidmeniu. Nuo seno vyras buvo medžiotojas, užkariautojas, savo šeimos ir teritorijos gynėjas, o moteris – namų židinio saugotoja, vaikų augintoja, aprūpindavo šeimą uogomis, grybais, žolelėmis. Vyrams medžiojant užteko matyti vieną tikslą ir jį nugalėti, todėl jų mąstymas labiau racionalus, jie labiau linkę į dalykus, susijusius su jėga ir rizika. Moterys turėjo sugebėti išskaidyti savo dėmesį, nes reikėjo ir vaikus stebėti, ir maistą gaminti, ir kampus apkuopti. Ugdėsi jų intuicija, nes mažas vaikas pats negali pasakyti, ko jis verkia, o renkant gamtos gėrybes, ugdėsi kantrybė ir dėmesys smulkmenoms. Per tūkstantmečius susiformavo skirtingi lyčių bruožai, todėl skiriasi ir jų bendravimo būdas. Vyras yra racionalus, todėl kam nors skundžiantis, jis tai supranta kaip signalą, kad reikia išspręsti problemą. Moteris, išsakydama problemą, nebūtinai nori sulaukti sprendimo. Jai kartais reikia tik būti išklausytai. Be to, dažnai ji savo norus reiškia ne tiesiai, bet užuominomis, o tai vyrams ne visada suprantama“, - pasakojo mokslininkas.

Moterys linkusios žiūrėti į viršutinę veido dalį, vyrai – į lūpas

„Kai mes žiūrime, vaizdas į tinklainę patenka iš labai plataus lauko – horizontaliai galime matyti 180 laipsnių kampu, tačiau ryškiai matome tik nedidelį plotelį. Todėl tenka sukioti galvą ir akis. Akių judesius valdo mūsų smegenys, ir šie judesiai gali būti tiek valingi, tiek nevalingi. Patys akių judesiai skirstomi į keletą rūšių. Pirmiausiai galima kalbėti apie didelės amplitudės, greitus šuoliukus, kai žvilgsnis perkeliamas iš vieno taško į kitą. Moksliškai tai vadinamosios sakados ir jų registravimas yra vienas iš patogesnių būdų aiškintis, kur žmogus žiūri. Sakada trunka apie 30 milisekundžių, tuomet seka 200-300 milisekundžių fiksacija į tam tikrą objektą. Taigi per sekundę vidutiniškai atliekamos trys sakados. Jeigu žiūrime valingai, tai reiškia, kad tris kartus per sekundę priimame sprendimą, kur žiūrėti. Be sakadų dar egzistuoja tolydūs sekamieji judesiai, kai sekame judantį objektą, akių suvedimo judesiai, jei objektas yra arti arba toli. Taip pat yra refleksas, kuris judina mūsų akis, kai mūsų galva juda, yra ir dar keletas judesių rūšių“, - aiškino A. Pleskačiauskas.

Akių judesių tyrimo metodai gali būti pritaikomi klinikiniuose tyrimuose – pagal smegenų valdomus akių judesius galima diagnozuoti tam tikras su smegenimis susijusias ligas, pavyzdžiui, Parkinsono, Alzheimerio ligą, disleksija stebėti jų gydymo progresą. Atliekami tyrimai su skaitymu, vaizdų suvokimu, dėmesiu, mokymusi. Daug vilčių į šiuos tyrimus deda reklamų kūrėjai, marketingo specialistai, nes nuo to, į kur pirmiausiai krypsta žmogaus žvilgsnis, priklauso reklamos sėkmė.

„Grįžtant prie moterų ir vyrų, didelių skirtumų sakadų parametruose nepastebėta. Tačiau keletas studijų rodo, kad vyrai, apžiūrinėdami objektą, atlieka daugiau fiksacijų nei moterys, t. y. daugiau „aplaksto“ paveiksliuką. Įdomu ir tai, kad lyčių skirtumai pastebimi tik brandžiame amžiuje – nei vaikams, nei senukams jie nefiksuojami“, - teigė pašnekovas.

Pasak mokslininko, didesni skirtumai pasireiškia okulesikos (akių kalbos) srityje. Kai bendraujame, labai svarbus akių kontaktas, žvilgsnio kryptis, kaip „laksto“ žmogaus akys, kai su juo kalbame, kiek išsiplėtę vyzdžiai. Nustatyta, kad bendraudami mes dažniausiai žiūrime į veidą. Tačiau moterys linkusios žiūrėti į viršutinę veido dalį, akių sritį, o vyrai – į nosį, lūpas. Galbūt todėl moterys greičiau ir lengviau atpažįsta emocijas, nes jos labiau atsispindi akyse.

„Įdomu, kad bendraudamos moterys į akis gali žiūrėti ilgiau už vyrus, bet jos nelabai nori tai daryti. Vyrai nelabai gali ilgiau išlaikyti žvilgsnį, bet šiaip yra linkę spoksoti kur nors. Dar viena įdomybė, kad iš visų primatų tik žmogus turi baltą akių baltymą. Kuo jis baltesnis, tuo labiau byloja apie žmogaus jaunystę ir sveikatą. Moterys, norėdamos parodyti, kad yra jaunos ir sveikos, nesąmoningai išryškina šį privalumą: varto akis, pasidažo, kad baltymas atrodytų dar baltesnis. Apskritai, moterų akių baltymo plotas santykinai didesnis nei vyrų ir jos linkusios jį eksponuoti, norėdamos sužavėti vyrą ir parodyti, kad gali jam pagimdyti sveikų palikuonių“, - aiškino A. Pleskačiauskas.

Vyrai – iškrypėliai, moterys – aukso ieškotojos?

Taip pat tyrinėjama, kaip žmonės stebi natūralius vaizdus ir aplinką. 2012 m. atliktas toks eksperimentas: žmonėms buvo rodomi penkių rūšių paveikslai – iš veiksmo ir romantinių filmų, gamtos dokumentikos, realistinio ir siurrealistinio meno. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar įmanoma iš žvilgsnio fiksacijos nustatyti, kas žiūrėjo į paveikslą – vyras ar moteris. Pastebėta, kad tai įmanoma, ypač iš filmų paveikslų, kurie yra gyvenimiški, realistiški ir turi daug detalių. Vyrai labiau atkreipia dėmesį į viršutinę paveikslo dalį, dangų, horizontą, patalpos erdvę ir fiksuoja svarbiausius apibendrinančius akcentus. Pavyzdžiui, jie labiau pastebi bendrą žmogaus figūros vaizdą ir nesigilina į detales. Moterys žiūri šiek tiek žemiau – ten, kur yra batai, diržas, gėlės, staliukas ar dar kokios nors detalės. Vyrų žvilgsnis labiau krypsta į centrą, jis labiau sufokusuotas, moterys žiūri žemiau, bet plačiau, ir netgi nusuka žvilgsnį nuo pagrindinio ir stipriausio paveikslo objekto.

„Kita tyrimų sritis, dar labiau atskleidžianti lyčių skirtumus, susijusi su tuo, kaip mes žiūrime į kūnus. Eksperimento metu dalyviams buvo rodomos vyrų ir moterų, tiek apsirengusių, kai visiškai nesimato lyčių požymių, tiek nuogų, figūros, kai tie požymiai matomi labai ryškiai. Pats tvirčiausias faktas, kurį patvirtina ir kiti eksperimentai, kad pirmiausiai visų dėmesys kreipiamas į veidą – nesvarbu, žmogus nuogas ar apsirengęs. Tačiau nuogos moters figūros atveju vyrai daug laiko skiria krūtinei ir dubens sričiai, o veidui lieka mažiau. O štai moterims kūno nuogumas nėra toks svarbus, bet kuriuo atveju jos daugiausiai dėmesio skiria veidui. Joms svarbu, kad partneris būtų patikimas, protingas, geras, mylėtų. Visa tai atsispindi veide, iš jo pilvo nepamatysi ar jis geras ir patikimas“, - pasakojo mokslininkas.

Tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo septynių šalių (Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Brazilijos, Ispanijos, JAV, Danijos, Nyderlandų) žmonės, atskleidė, kad, be lytinių regos skirtumų, egzistuoja ir kultūriniai. Žmonėms buvo rodoma jaunos merginos, apsirengusios aptemptais drabužiais, nuotrauka. Eksperimento dalyviai patvirtino ankstesnių tyrimų rezultatus, kad pirmiausiai dėmesys kreipiamas į veidą. Moterys labiau žiūri į akis, vyrai – į lūpas. Toliau vyrų dėmesys slinko krūtinės link (buvo nemaža iškirptė), o moterys labiau apžiūrinėjo detales – diržą, žiedą ant rankos piršto. Šiuos atributus moterys dažnai spėjo apžiūrėti per pirmas penkias sekundes, o vyrai per tą laiką dar nespėjo nusileisti žemiau krūtinės. Pasak tyrėjų, vyrai net 37 proc. ilgiau už moteris žiūri į krūtinę, o moterys 27 proc. ilgiau apžiūrinėja žiedą. Beje, vyrai moterį apibūdino kaip patrauklią ir seksualią, moterys sakė, kad ji vulgari.

„Įdomu, kad krūtinei su didele iškirpte prancūzai (tiek moterys, tiek vyrai) skyrė dvigubai daugiau laiko nei kitų šalių atstovai. Turbūt ne veltui prancūzus laikome seksualiais žmonėmis. Dar vienas paradoksalus faktas yra tai, kad ir Danijos vyrai dvigubai ilgiau už kitų tautybių vyrus žiūrėjo į krūtinę. Kalbant apie kitą kraštutinumą – žiedą, šioje srityje išsiskiria britės, kurios dvigubai ilgiau nei kitos moterys fokusavo žvilgsnį ties juo. Ne daug nuo jų atsiliko ir danės. Ne veltui šiuos tyrimus pristatantis straipsnis buvo pavadintas „Vyrai – ištvirkėliai, moterys – aukso ieškotojos“, - juokavo pašnekovas.

Taigi akių judesių ir žvilgsnio krypties priklausomybė nuo lyties, pasak mokslininko, tikrai egzistuoja. Tačiau šie skirtumai nėra dar pakankamai išanalizuoti ir atskirti nuo kultūrinių, asmeninių ar kitų veiksnių, tad tyrėjų laukia dar daug įdomaus darbo.

Vaizdo įrašuose galite stebėti, kaip po merginos nuotrauką laksto moterų ir vyrų akys

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (156)