Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje dirbantis lietuvis viliasi, kad izoliuotos Š. Korėjos futbolininkai nebus žiauriai nubausti dėl triuškinančio pralaimėjimo 7:0 prieš Portugaliją ir pripažįsta, kad gaunama informacija apie tai, kas vyksta šioje šalyse, yra šiurpinanti.
„Aš to viliuosi todėl, kad Portugalija nėra nekenčiama Vakarų šalis, kuri Pchenjano režimo akyse įkūnytų pačius baisiausius Vakarų imperializmo ir kapitalizmo dalykus. Tai nėra JAV, D. Britanija ar Prancūzija, tai viso labo yra tik nedidelė Pietų Europos šalis, kuri turi labai gerą futbolą. Be to, mano viltis sustiprina tai, kad Š. Korėjos futbolininkai labai garbingai sužaidė su Brazilija, kuriai pralaimėjo 1:2, įmušė labai gražų įvartį, o brazilams teko paplušėti, kad nugalėtų naujokę“, – DELFI sakė L. Donskis.
Būdamas aistringas futbolo gerbėjas europarlamentaras prisiminė, kad Š. Korėjai nesiseka su Portugalijos rinktine. Dar 1966 m. pasaulio čempionate Anglijoje šios šalys susitiko ketvirtfinalyje.
„Tai buvo sensacingos rungtynės, kurias Š. Korėja pradėjo be galo gerai įmušdama tris įvarčius, o tai buvo labai galinga Portugalija, kuri savo grupėje sugebėjo eliminuoti Braziliją. Tai buvo Eusebio da Silva Ferreira (legendinio futbolininko – DELFI) Portugalijos rinktinė. Žinoma, rungtynės baigėsi tuo, kad keturis įvarčius įmušė pats Eusebio ir rungtynės baigėsi 5:3 Portugalijos naudai“, – istoriją priminė jis.
Šiemet Pietų Afrikos respublikoje vykstančiame čempionate Š. Korėjos rinktinė išsiskiria ne tik savo labai kukliu gyvenimu bei treniruočių sąlygomis Pietų Afrikos Respublikoje, bet ir gandais, kad keturi futbolininkai galėjo pasiprašyti politinio prieglobsčio.
L. Donskis sako, kad totalitarinių valstybių sportininkai dažnai stengdavosi ištrūkti iš šalies per sporto renginius. „Totalitarinių valstybių sportininkai masiškai emigruodavo: bėgdavo rusai, Kubos sportininkai, visi totalitarinių valstybių sportininkai bėgdavo, kur galėdavo. Aš net neabejoju, kad jeigu Š. Korėjos sportininkai gyventų kartu su visais, jie pasiprašytų politinio prieglobsčio“, – priminė L. Donskis.
Todėl pašnekovas neabejoja, kad Š. Korėjos futbolininkai yra „prižiūrimi“ saugumiečių.
„Aš manau, kad jie yra saugomi, priešingu atveju visi išsilakstytų. Aš tuo neabejoju, nes kad ir kiek jie būtų kvailinami ir ideologiškai doktrinuojami, jie yra žmonės, kurie puikiai supranta, jog jų šalyje vėl laukia kančia ir pažeminimas. Aš neabejoju, kad futbolininkai turi savo „angelus sargus“ - saugumo darbuotojus.“, – sakė jis, pripažindamas, kad vienas iš sportininkų sulaikymo būdų yra ir grėsmė Š. Korėjoje likusioms jų šeimoms.
Europarlamentaro nuomone, patekimas į Vakarų pasaulį Š. Korėjos futbolininkams turėjo sukelti šoką.
„Žinote, žmogus, išgirdęs himną verkia nebūtinai todėl, kad labai myli savo šalį. Man atrodo, kad čia yra truputėlį pernelyg sentimentali interpretacija. Gali būti, kad tokią akimirką žmogus nesuvaldo ašarų todėl, kad jį užplūsta emocijos ir išgyvenimai, su kuriais jis nepajėgia susidoroti. Viena vertus, yra sportininko pasiryžimas kovoti, jo garbės reikalas, kita vertus, ką mes žinome, galbūt jis raudojo, kad negali kovoti už tą komandą, už kurią norėtų“, – paklaustas, ką galėjo reikšti vieno Š. Korėjos futbolininkų ašaros prieš rungtynes su Brazilija skambant Š. Korėjos himnui, svarstė L. Donskis.
Europarlametaras iš Lietuvos neabejoja, kad sirgalių tribūnose už Š. Korėją serga aukščiausio lygio partinis elitas.
„Aišku yra viena, kad jokiu būdu tai nėra paprasti šiaurės korėjiečiai, tai yra privilegijuotas sluoksnis“, – sakė L. Donskis.
Gerą žaidimą lemia ne tik pinigai ir atvirumas pasauliui
„Sporto internacionalumas yra didelis dalykas, bet nepamirškime, kad sportas nebūtinai vien tik laisvajame pasaulyje pasiekdavo aukštumų. Yra sporto šakų, kurios klestėdavo būtent nelaisvose šalyse. Prisiminkite gimnastikos, ledo ritulio triumfą Sovietų sąjungoje. Juk Kanada ne visada nugalėdavo Sovietų sąjungos rinktinę, kuri buvo labai gera ir labai galinga. Tai lemia ne vien tik pinigai ir internationalizacija. Tai gali lemti labai geri treneriai, labai gera mokykla, labai geros sąlygos, tam tikra izoliacija nuo bet kokio kito gyvenimo“, – sakė jis.
Taip pat esą norėdama palaikyti tam tikrą futbolo klasę Š. Korėja greičiausiai labai daug dirba su vaikais.
Į lagerius siunčiami trims kartoms
„Toje šalyje yra visiškai baisi situacija, kuri paneigia faktą, kad komunizmas, kaip sistema, yra miręs. Jis mirė Europoje, tačiau jis tikrai nemirė pasaulyje ir, man atrodo, kad jeigu šiuo metu egzistuoja tikra totalitarinė diktatūra, tai ji visų pirma egzistuoja Š. Korėjoje“, – apie padėtį vienoje uždariausių pasaulio valstybių kalbėjo L. Donskis.
„Iš paprasto žmogaus yra atimta bet kokia kritiško ir laisvo mastymo galimybė. Tai yra totaliai per televiziją ir masinę žiniasklaidą apkvailinta šalis, kuri net nežino, kas vyksta kitoje šalyje ir pasaulyje. Tiesą apie šią šalį pasako tik jos pabėgėliai. Patikėkite, ten mes esame labai priartėję prie G. Orwello aprašyto pasaulio, kuriame žmonės apskritai nesuvokia, kas vyksta“, – tęsė jis.
Taip pat, anot europarlamentaro, Š. Korėja taiko visiškai naują metodą – nubaudimą ir įkalinimą trims kartoms.
„Jie turi koncentracijos stovyklas, kuriose gimsta dalis vaikų ir jie nieko daugiau nebemato, ten yra kastų sistema ir su sargybiniais jie gali bendrauti iki tam tikros ribos. Tai yra pati tikriausia vergovė, kurią pasaulis matė tik Stalino laikais“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, tokiuose lageriuose kali „labai daug žmonių“.
Taip pat, anot pašnekovo, šalyje netgi laisviems piliečiams negalima laisvai judėti po šalį.
„To nebuvo net prie sovietų. Jie labai aiškiai drausdavo fotografuoti karinius objektus, miestus iš oro, tačiau jie nestabdė judėjimo šalyje. Tuo tarpu Š. Korėjoje yra vien karinės gamyklos, konclageriai ir nurodytos vietos, kur galima judėti“, – sakė L. Donskis.