Nors statistiškai dažniau dėl pomėgio rizikuoti ir aktyvaus būdo nukenčia berniukai, ypač 15-mečiai, rudenį padažnėja užklausų ir dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų draudimo, mat darželiuose vaikų traumų taip pat pasitaiko, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Sportas – ne tik sveikata

Gydytojas rezidentas, radiologas Paulius Simonavičius teigia, kad daugiausia traumų įvyksta, kai vaikai turi daugiau galimybių būti lauke, tačiau rizika susižaloti įvairiuose būreliuose taip pat didelė.

„Žiemos metu mokyklinio amžiaus vaikų gyvenimas tampa sėslesnis, jie daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, dėl prastų orų rečiau būna lauke, tad traumų mažėja. Šiltesniu laiku vaikai dažniau patiria kaulų lūžių nukritę nuo dviračio, paspirtuko ar riedlentės, tačiau panašių nelaimių nutinka ir vaikams lankant įvairius sporto būrelius – žaidžiant krepšinį, futbolą arba tenisą, lankant jodinėjimo ar lengvosios atletikos užsiėmimus. Dažniausiai būreliuose traumuojamos pėdos, čiurnos ir kelio sąnariai, gali būti pažeidžiami ir kaulai – padikaulliai, pirštakauliai, čiurnos kaulai bei minkštieji audiniai – čiurnos raiščiai bei Achilo sausgyslė“, – traumas vardija jis.

Taip pat, anot mediko, sportuojantiems vaikams būdingos galvos, krūtinės ir pilvo traumos, o užsiimantys kovos menais rizikuoja susilaužyti nosikaulį ar nosies pertvarą arba dar blogiau – šonkaulius. Kadangi šonkauliai atlieka organų apsauginę funkciją, juos pažeidus, kaulų atplaišos gali pažeisti vidinius organus – plaučius, širdį, inkstus ir kepenis, o tai lemia didesnes komplikacijas.

Dažniausiai būreliuose traumuojamos pėdos, čiurnos ir kelio sąnariai, gali būti pažeidžiami ir kaulai – padikaulliai, pirštakauliai, čiurnos kaulai bei minkštieji audiniai – čiurnos raiščiai bei Achilo sausgyslė
Paulius Simonavičius

„Savo darbo praktikoje teko matyti atvejį, kai į ligoninės priėmimo skyrių atvyko 16 metų berniukas, kuris skundėsi krūtinės šono skausmu ir dusuliu – pasirodo, prieš porą dienų jis dalyvavo dziudo turnyruose. Atlikę krūtinės ląstos rentgeno tyrimą, pamatėme, kad jam lūžę trys šonkauliai ir dėl šio lūžio sukelto pleuros pažeidimo subliuško plautis. Verta paminėti, kad mažesni vaikai traumų patiria daugiau ir dažniau, nes jų masės centras yra aukščiau nei vyresnių vaikų, taip pat prie šios liūdnos statistikos prisideda jų skeleto ir raumenų išsivystymo niuansai bei patirties stoka įvertinant savo galimybes ir jėgas“, – patirtimi dalijasi P. Simonavičius.

Kad mažesni vaikai gali susižaloti labai rimtai, patvirtina ir „INVL Life“ Rizikos vertinimo ir žalų reguliavimo vadovė Baltijos šalims Vaida Liustikienė, remdamasi šių metų draudimo statistika. „Mūsų turimi draudimo atvejų duomenys rodo, kad šiemet už nepilnamečių traumas jų tėvams jau išmokėjome daugiau nei 262 tūkst. Eur. Kaip ir reikėjo tikėtis, dažniausiai fiziškai nukentėjo judrūs 15-mečiai ir 16-mečiai – tokio amžiaus vaikai įprastai mėgsta pasipuikuoti prieš draugus nepaisydami atsargumo, bet ir jaunesnių, iki 10 metų, vaikų grupė nuo jų atsiliko nedaug. Visgi, didžiausia draudimo suma šiemet buvo išmokėta gerokai jaunesnių vaikų tėvams – po 3 tūkst. Eur už patirtus kaulų lūžius buvo įvertintos dvimečio ir penkiamečio traumos“, – sako ji.

Traumų nutinka ir mokykloje, ir darželiuose

Medikai pastebi, kad įvairios traumos vaikus ištinka ne tik popamokinių veiklų metu – skausmingų incidentų pasitaiko ir vykstant į pamokas, ir per pertraukas tarp pamokų.

Verta paminėti, kad mažesni vaikai traumų patiria daugiau ir dažniau, nes jų masės centras yra aukščiau nei vyresnių vaikų, taip pat prie šios liūdnos statistikos prisideda jų skeleto ir raumenų išsivystymo niuansai bei patirties stoka įvertinant savo galimybes ir jėgas.
Paulius Simonavičius

„Rudenį traumų nemažėja: vaikai paspirtukais vyksta į ugdymo įstaigas, o šalmai ir kitos apsaugos priemonės paliekamos namuose, tad nelaimių metu itin dažnai kenčia dantys – jie nuskyla arba jų iš viso netenkama. Nukritus nuo paspirtuko dažnai sužalojamos ir lūpos, kaktos sritis, pasitaiko smegenų sukrėtimų“, – sako gydytoja odontologė Ringailė Šimkienė ir priduria, kad traumų sumažėja, kai ruduo jau būna įsibėgėjęs ir paspirtukus bei dviračius vaikams tenka kuriam laikui pamiršti.

„Kai klegėdami mokiniai išskuba į koridorius, visų sužiūrėti praktiškai neįmanoma, tad itin dažnai pasitaiko įvairių traumų ir kitų sužalojimų jiems nukritus nuo laiptų ar kažkur užkliuvus. Būrelių metu traumų, dėl kurių odontologai po to turi darbo, pasitaiko kur kas rečiau, manau, taip yra dėl to, kad veiklos būreliuose organizuojamos mažesnėse grupėse, su vaikais dirbantys įvairių sričių sporto treneriai turi daug patirties ir puikiai žino, kokių traumų gali pasitaikyti, todėl rūpinasi, kad vaikai elgtųsi drausmingai ir traumų būtų išvengta“, – svarsto ji.

Pasak V. Liustikienės, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų dažnai domisi būtent tie tėvai, kurių vaikai užsiima aktyvia sportine veikla – žaidžia krepšinį, futbolą, tinklinį arba lanko kovos menus, sportinę gimnastiką, šoka pramoginius šokius arba jodinėja, taip pat tie, kurie turi vyresnių vaikų ir su panašiomis bėdomis buvo susidūrę anksčiau. „Nors statistiškai dažniau dėl pomėgio rizikuoti ir aktyvaus būdo nukenčia vyresnio amžiaus berniukai, rudenį padažnėja užklausų ir dėl ikimokyklinio amžiaus ar net jaunesnių vaikų draudimo“, – statistika dalijasi draudimo specialistė.

Saugaus elgesio taip pat reikia mokytis

Kokių klaidų daro tėvai ir mokytojai, kurios tikrai nepadeda išvengti traumų būreliuose? P. Simonavičiaus teigimu, esminė klaida yra saugumo priemonių stoka, kurių kartais neužtikrina nei mokytojai, nei vaikų tėvai ar globėjai, ypač, kai vaikams leidžiama užsiimti pavojingomis veiklomis, kurios galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltos.

Nelaimių metu itin dažnai kenčia dantys – jie nuskyla arba jų iš viso netenkama. Nukritus nuo paspirtuko dažnai sužalojamos ir lūpos, kaktos sritis, pasitaiko smegenų sukrėtimų.
Ringailė Šimkienė

„Dirbant priėmimo skyriuje, ortopedai-traumatologai ir vaikų chirurgai akcentuodavo vieną posakį, kurį atsimenu iki šių dienų – „kol vaikai šokinės ant batutų, mes turėsime darbo“. Tačiau taip pat svarbu pabrėžti, kad vaikų traumos yra neišvengiamas reiškinys, ypač vaikui užsiimant aktyvia sportine veikla, tad svarbu kiek įmanoma užtikrinti jų saugumą – paskatinti vaikus dėvėti apsaugos priemones ir laikytis taisyklių, kai jie važiuoja riedlentėmis, paspirtukais ir dviračiais. Be to, svarbu nepamiršti, kad mažam vaikui reikalinga nuolatinė suaugusiojo priežiūra.

Kita klaida – noras, kad vaikas beatodairiškai siektų sportinių rezultatų, nesilaikydamas poilsio režimo. Kai kasdien sportuojama, o savaitgalį dalyvaujama varžybose, toks tempas palaužtų ir suaugusį, ką jau kalbėti apie vaikus. Nuovargis kaupiasi, atsiranda įvairių skausmų, padidėja traumų tikimybė, tad vaikui bet kokia fizinė veikla gali pradėti kelti tik neigiamas emocijas ir jis nustos domėtis sportu. Be to, kai vaikas patiria traumą, tai ne tik didelis stresas jam pačiam, bet ir tėvams bei jų šeimos biudžetui, nes neretai vienam iš tėvų tenka imti nedarbingumo atostogas ir prižiūrėti vaiką šiam gyjant“, – dėmesį atkreipia gydytojas P. Simonavičiaus.

Kaip teigia draudimo specialistė V. Liustikienė, renkantis draudimą nuo traumų, rekomenduojama atsižvelgti į vaiko amžių, charakterį ir būsimus popamokinės veiklos planus.

„Net 90 proc. pas mus sudaromų 0–2 metų vaikų draudimo sutarčių yra investicinės: kadangi dalis draudimo įmokos bus investuojama tol, kol galios investicinio gyvybės draudimo sutartis, auginti savo kapitalą vaikas pradeda tik gimęs ir ateityje tai galės tęsti tiek, kiek norės. Svarbu tai, kad investicinį gyvybės draudimą remia valstybė – jį sudariusiesiems taikoma 15 proc. pajamų mokesčio lengvata, todėl pavasarį deklaravus savo pajamas, galima atgauti dalį sumokėtų įmokų“, – sako ji.

Dirbant priėmimo skyriuje, ortopedai-traumatologai ir vaikų chirurgai akcentuodavo vieną posakį, kurį atsimenu iki šių dienų – „kol vaikai šokinės ant batutų, mes turėsime darbo“. Tačiau taip pat svarbu pabrėžti, kad vaikų traumos yra neišvengiamas reiškinys, ypač vaikui užsiimant aktyvia sportine veikla.
Paulius Simonavičius

Gydytoja odontologė R. Šimkienė, kalbėdama apie tai, koks tėvų elgesys padėtų vaikams išvengti traumų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų metu, pabrėžė, kad svarbiausia – ugdyti vaikų savarankiškumą ir mokyti priimti savo elgesio pasekmes.

„Tėvai labai mažai atsakomybių leidžia prisiimti patiems vaikams, atitinkamai – ir pasekmių. Nors mes, tėvai, norime vaikus išugdyti savarankiškais, tai daryti turėtume mažais žingsneliais: dažnai, kai, sulaukęs 6–7 metų, vaikas išeina į mokyklą, tėvai ima galvoti, kad atsakomybę už savo saugumą jis jau išsiugdė, tad vadelės atleidžiamos. Tačiau klaidinga manyti, kad amžius jau pats savaime lemia vaikų savarankiškumo lygį. Deja, geri norai ne visada sutampa su realybe ir, nors tėvai nori, kad jų vaikai būtų savarankiški, šios savybės ugdymą mokslo metais tarsi perleidžia mokytojams. Tiesa ta, kad už vaikus visuomet atsakingi tėvai, tad jiems linkiu nepasiduoti nesėkmėms ir žingsnis po žingsnio ugdyti savo atžalų savarankiškumą bei jų atsakingą požiūrį į savo saugumą“, – mintimis dalijasi odontologė R. Šimkienė.

Svarbu:

Prieš priimant sprendimą sudaryti draudimo sutartį, rekomenduojame atidžiai susipažinti su sutarčiai taikomomis draudimo taisyklėmis (atkreipkite dėmesį į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius), kainynu, kitomis draudimo sutarties sąlygomis bei pasitarti su savo finansų patarėju ar konsultantu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt