Atsiųstame pranešime spaudai ekspertė dalijasi asmeninėmis įžvalgomis apie šiuolaikines moteris, paauglystės baubus ir tai, kaip gyvenime rasti pusiausvyrą bei pamilti save.
Sėkmės lydima yra ta moteris, kuri patenkinta savimi
J. Vidugirienė neslepia, kad ir ji prieš dvidešimt metų labai norėjo pakeisti pasaulį ir įrodyti, kad yra stipri ir nepriklausoma, tačiau dabar, įgijus gyvenimiškos išminties ir patirties, viskas jos gyvenime pasikeitė. Šiandien jai sėkmės lydima yra ta moteris, kuri pati save vertina ir atrodo daug pasiekusi pati sau.
„Buvo laikas, kai norėjau būti galingesnė ir už savo vyrą. Su pavydu stebėjau moteris, turinčias galią ir įtaką versle, švietime, politikoje. Turėjau planą tapti kietesnė už jas. Kietesnė už visus. Man svarbiausia buvo įtikinti. Įrodyti. Ir būtinai nugalėti. Dabar man 45-eri. Ir aš žinau, kodėl mūsų gyvenimo pasiutpolkę stebėdamos šypsosi gyvenimo saulėlydį pasitinkančios babytės. Šiandien galvoju, kad sėkmės lydima yra ta moteris, kuri patenkinta savimi, kuri leidžia sau turėti didelių svajonių ir mažų džiaugsmų, kuri nelygina savęs su kitais ir gali pati rinktis, ką ir su kuo veikti ir kaip realizuoti savo potencialą. Sėkmės lydima yra ta moteris, kuri tokia atrodo, pirmiausia, ne kolegų, ne „Forbes“ žurnalo skaitytojų, o savo ir savo dukters akyse“, – sako J. Vidugirienė.
Prioritetas – vaikai
Šiuo metu J. Vidugirienė augina 4 vaikus ir sėkmingai kuria verslą. Ji atvirai sako, kad dabar aiškiai žino savo gyvenimo prioritetus, todėl ir jų seka visiškai kitokia nei buvo jaunystėje. Šiandien patys svarbiausi moters gyvenimo projektai – vaikai.
„Pačiu skaudžiausiu būdu išmokusi pamoką, kad pasaulyje už juos nieko svarbesnio nėra, o karjera, galia ir statusas nublanksta prieš gyvybės dovaną, tapau keturių nuostabių vaikų mama, kuri jaučiasi laiminga, nes rado savo gyvenimo misiją. Mano gyvenimo misija – rūpintis. Rūpintis šeimos ir komandos nariais bei į mokymus atvažiuojančiais žmonėmis. Tuomet jaučiuosi tikrai svarbi ir reikalinga, taigi, ir laiminga. O laimingos mamos linkiu kiekvienam vaikui. Todėl šiandien, kai kas nors manęs klausia, kaip aš viską suspėju ir ar mano vaikai nepriekaištauja, kad kitiems žmonėms skiriu tiek daug dėmesio ir energijos, aš nusišypsau. Žinoma, kad priekaištauja. Juk mama mane vadina šimtai į patyrimines stovyklas susirenkančių stovyklautojų ir jų vadovų. Tiesiog „išinstaliavau“ iš savęs kaltės mygtuką, nes puikiai žinau, kad atlieku savo gyvenimo misiją“, – kalba ji.
Sėkmės paslaptis – godumas gerumui
Moteris neslepia, kad pasiekti savo tikslų ir susikurti tokias gyvenimo sąlygas, kokias dabar turi, jai padėjo didelis ego, ambicijos ir vyro palaikymas bei išmintis.
„Iš pradžių man labai padėjo milžiniškas ego, didžiulės ambicijos ir troškimas pakeisti pasaulį. Vėliau – mano pačios padarytos klaidos ir „susimovimai“. Netikri draugai ir jų į ratus kaišiojami pagaliai. Dabar šalia savęs turiu nuostabų ratą žmonių ir niekada nenustojau tikėjusi, kad viena šviesi širdis gali rasti kitą šviesią širdį, kad aukščiau už viską yra žmogiškumas. Ir kad Dievas visuomet viską žino geriau“, – šypsosi J. Vidugirienė.
Kurdama verslą moteris patyrė nemažai sunkumų, tarp kurių – ir bendražygių išdavystė. „Sunkiausi mano išgyvenimai buvo spengiantis vienatvės jausmas ir netikėtai užklupęs karantinas. O kas padėjo? Žinoma, atsakomybė prieš savo komandos žmones ir žinojimas, kad ir kas nutiktų, viskas bus gerai, – prisimena ji. – Mano varomoji jėga – prasmė. Matomas pozityvus pokytis žmonių bendravime ir santykiuose. Viltis, kad meilė visuomet bus stipresnė už nesusikalbėjimą. Godumas gerumui. Nuoširdus troškimas sutaupyti šiuolaikinėje paauglystėje įkalintoms merginoms bent penkiolika metų rizikingų kvailysčių. Nes sau jų nesusitaupiau.“
Stovyklose jaučiasi it vertėja, padedanti mamoms ir dukroms susikalbėti
J. Vidugirienės ekspertinė sritis – mamų ir paauglių santykiai. Stovyklas dukroms ir mamoms organizuojanti moteris pastebi, kad daugybė šeimų kenčia nuo bendravimo stokos, tėvams ramybės neduoda vėstantys santykiai, glumina visiškai pasikeitęs paauglystės sulaukusių vaikų elgesys.
„Kartais stovyklose jaučiuosi it vertėja, padedanti mamoms ir dukroms viena kitai išsakyti, kiek daug meilės ir rūpesčio slepiasi po įkyriais klausinėjimais: „ar jau paruošei pamokas?“, „tai kada išsikuopsi tą kiaulidę?“ ar atžagariais atsikalbinėjimais „tu vis tiek nesuprasi!“.
Man ir pačiai ilgai užtruko suprasti, kad dukrų pokyčiai neišvengiami. Kad namų aplinka – pati saugiausia platforma joms treniruotis ruošiantis savarankiškai nugalėti pasaulį. Kad aš esu suaugusi moteris ir nebūtinai turiu bristi į klampią emocijų pelkę, kai tik dukra mane pakviečia. Kad ir kiek dėmesio skirčiau, jo vis tiek nebus gana. Ir kad myliu jas iki dangaus, nesvarbu, ar jos pyksta, ar džiūgauja. Paauglystė kupina netikrumo ir transformacijų, kurias mums, suaugusiesiems, ne visuomet lengva suprasti. Merginos dabar stokoja emocinio stabilumo, savivertės, gebėjimo valdyti stresą ir tvarkytis su emocijomis. Trūkstant gyvenimiškos patirties, joms sunku adekvačiai vertinti aplinkos veiksnius ar atpažinti tėvų pastangas joms padėti. Paauglės patiria daug nerimo dėl neramumų kaimyninėse šalyse, savo statuso bendraklasių ir draugų rate, savo išvaizdos ir santykių su mama ir tėčiu, vaikinu, draugėmis, mokytojais... Jos jaučiasi pervargusios, tačiau atsisako tikėti, kad šis visa apimantis nuovargis – nuolatinio „kabėjimo“ socialiniuose tinkluose, nesubalansuoto miego ritmo, dehidratacijos ir prastos mitybos rezultatas.“
Mokykite vaikus savo pavyzdžiu, nes paaugliai nesiklauso jūsų žodžių
Šiandien, kai daugeliui didžiulę įtaką daro socialiniai tinklai, norint apsaugoti paauglius nuo jų, ekspertė pataria atvirai ir nuoširdžiai su jais kalbėtis ir mokyti juos savo pavyzdžiu.
„Pokalbis – karalius. Ribos yra meilė. Kad ir kas nutiktų, iš judviejų jūs esate labiau suaugęs. Įkvėpkite ir iškvėpkite. Pasirūpinkite savimi. Paaugliai nesiklauso jūsų žodžių. Jie stebi jūsų elgesį. Savo gyvenimu nepatenkinti tėvai vargu ar įkvėps gyvenimu džiaugtis vaikus. Todėl mylėkite. Taip smarkiai, kaip mylėjote tą akimirką, kai jie išvydo pasaulį! Nes šiandien kaip niekad smarkiai jiems reikia jūsų palaikymo ir meilės, – pataria J. Vidugirienė. – Susikurkite dienas be socialinių tinklų. Leiskite jiems suprasti, kokia ilga diena galime būti apdovanoti, jei nuolat nespoksosime į ekraną, kiek įstabių dalykų gali tądien nutikti.“
Didžiausi pavojai, su kuriais susiduria šiuolaikinės moterys
Pasak J. Vidugirienės, didžiausi pavojai, su kuriais šiandien susiduria šiuolaikinė moteris, tai spaudimas būti tuo, kuo nesi, ir noras viską suspėti. Todėl, pasak jos, svarbiausia – nemeluoti sau ir elgtis taip, kaip tą dieną galite geriausiai.
„Pats blogiausias dalykas ignoruoti savo jausmus ir troškimus. Neskirti sau laiko. Šypsotis, kai skauda. Tylėti, kai pyksti. Būti patogia, kai norisi išrėkti viską, ką galvoji. Sakyti TAIP, kai nori sakyti NE. Būti stipriai, kai norisi tiesiog prisiglausti. Apsimesti, kad su viskuo gali susitvarkyti pati. Jaustis silpna, kai prašai pagalbos. Galvoti, kad esi nepakankama, kai visiems socialinių tinklų draugams taip gerai sekasi. Pamiršti, kad gavai neįkainojamų dovanų: gyvybę, sveikatą ir kūną. Trokšti būti geresnei už kitą – moterį ar vyrą. Lyginti save su kitais. Ir ne tik save, bet ir savo dukras. Ir bandyti primesti joms tai, kas joms nepriklauso.
Labai gerai prisimenu jausmą, kai būdama septyniolikos įžengiau į Kauno miesto biblioteką ir smarkiai susikrimtau supratusi, kad gyvenimo neužteks perskaityti visoms ten esančioms knygoms. Taip ir su įsipareigojimais gyvenimui – jų tiek daug, kad suspėti viską padaryti tobulai tiesiog neįmanoma. Šis žinojimas ramina. Elgiuosi taip, kaip tą dieną galiu geriausiai. Klausausi širdies ir atidžiai renkuosi prioritetus. Suprantu, kad negaliu būti nei tobula mama, nei tobula žmona, nei tobula vadovė. Taip nebūna. Tačiau būna savimi pasitikinčių mamų, laimingų žmonų, rūpestingų vadovių. To pakanka. Tai nekelia įtampos man, nesiunčia kreivų tobulumo žinučių savo vaikams, nekuria melagingo „supermega viską spėjančios“ moters įvaizdžio mentorystės programos dalyvėms. Elgiuosi taip, kaip tą dieną galiu geriausiai. Svarbiausia – nemeluodama sau.“