Mokykloje lankęsis gamtos žinovas turėjo ką papasakoti ir parodyti smalsiems 3–6 klasių mokiniams, lankantiems neformaliojo švietimo gamtamokslės pakraipos būrelius.
Algimantas Lūža ne tik dirba savo veterinarinėje įmonėje Krekenavoje, Pašilių stumbryne, atlieka mokslinius tyrimus, bet ir daug laiko praleidžia stebėdamas gamtą bei ją fotografuodamas. Visi svečio pasakojimai buvo iliustruoti jo nuotraukomis, kurios vaikus stebino ne mažiau nei įdomūs faktai apie Lietuvos gyvūniją.
Laiką gamtoje dažnai su fotoaparatu rankose leidžiantis Algimantas Lūža rodė vaikams fotokadruose užfiksuotus žvėris, paukščius, roplius, suteikdamas galimybę iš arčiau pamatyti ir geriau pažinti mūsų krašto gyvąjį pasaulį. Šiose gamtos pažinimo pamokose svečias mokiniams pasakojo apie žalčius, driežus, juodąją sraigę, retos rūšies varliagyvį raudonpilvę kūmutę, ežį, voveres, ausuotuosius kragus, laukines žąsis, juoduosius strazdus, sniegenas, kranklius, didžiuosius suopius, danielius, be abejo, ir apie stumbrus, kuriuos stebi bei prižiūri dirbdamas Pašilių stumbryne.
Kalbėdamas su vaikais Algimantas Lūža siekė ne tik sudominti juos faktais apie gyvūnus, bet ir mokė atsakingo elgesio gamtoje. Mokiniai išgirdo, kaip reikėtų elgtis miške sutikus žvėrį – nedaryti staigių judesių, atsitūpti, pasislėpti už medžio ar tiesiog nejudėti. Pasak žinovo, negeri, pikti žvėrys yra sunaikinami pačių gyvūnų.
„Žvėris turi gerą uoslę, klausą, jei jis nenori, tai žmogus jo ir nepamatys“, – sakė jauniesiems gamtininkams Algimantas Lūža, rodydamas fotokadruose užfiksuotus Lietuvos gyvūnus. Jis aiškino vaikams, kad mus supantis gyvasis pasaulis labai panašus į žmonių. „Gyvūnai gyvena taip pat kaip ir mes – turi savo takus, poilsiavietes, purvo vonias, mokyklas ir aukles“, – šmaikštavo gamtos mylėtojas.
Šiose neįprastose gamtos pažinimo pamokose mokiniai buvo atidūs, dažnai kėlė ranką užduodami įvairiausių klausimų. Jiems buvo įdomu, kad paklaustas apie labiausiai patinkantį gyvūną Algimantas Lūža atsakė, jog tai žirgas, kuris nuo seno glaudžiai susijęs su lietuvio gyvenimu, buvęs pagalbininkas ir darbe, ir kovose. Įdomiausius klausimus uždavusiems mokiniams svečias įteikė prizus, kiekvienai susitikime dalyvavusiai jaunųjų gamtininkų klasei – po savo darytą nuotrauką, o mokyklai – fotografijų albumą.
4 a klasės mokinė Liepa džiaugėsi, kad sužinojo apie jai anksčiau negirdėtus gyvūnus, pavyzdžiui, raudongalvę kūmutę. Mergaitė neslėpė, kad ir pati dažnai stebi gamtą, nes gyvena jos apsuptyje, tad mato ir stirnų, ir zuikių, lapių, voverių, o kartą gelbėjo ežiuką, kurį skriaudė varna. Toje pačioje klasėje besimokanti Dominyka sakė, kad gamtininko pasakojimai buvo vaizdūs, tad ji viską įsivaizdavo mintyse, ypač įstrigo tai, kad juodieji strazdai gali pamėgdžioti kitų paukščių garsus.
Mokinių įspūdžiai apie Algimanto Lūžos vestas pamokas rodo, kad pašnekesiai su vaikais apie gamtą, kaip tvirtino ir pats svečias, – geras darbas.
Jolita Mickienė, Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos laikraščio „Laiptai“ vadovė