Pasak sūnėno, netgi „priėjus dar arčiau, vaizdas išliko tas pats“... tuščia mašinos stovėjimo vieta. Ką tokiu momentu išgyvena žmogus, kuris svajojo keletą metų apie geresnę mašiną (Honda Civic 2008m.), dirbo, taupė... Ir staiga vėl nulis (mašina dėl pinigų stygiaus buvo apdrausta tik civiliniu draudimu).
 
Šią siaubo dieną visi kartu išgyvenome sunkiai. Be galo gaila buvo vaikino, kuris visada buvo draugiškas, paslaugus ir niekam niekada pikto nelinkintis. Mano galvoje sukosi tik vienas klausimas: už ką mūsų šeimai šios pastarosios dvi savaitės buvo tokios negailestingos (prieš savaitę netektis artimo žmogaus), po savaitės - kitas smūgis...
 
Kai rankos jau buvo nusvirę ir tikrai niekas nebetikėjo laiminga pabaiga, staiga įvyko stebuklas, mistika ar dar kažkas...Tos pačios dienos pabaigoje policija pastebėjo nuvarytą mašiną, ją vijosi...Ir laiminga pabaiga – Elektrėnų savivaldybės policijos pareigūnai surado mašiną, paskambino savininkui ir mes ją susigrąžinome. Dar net dabar sunku patikėti..
 
Nuoširdžiausiai norime padėkoti visiems policijos pareigūnams, kurie užregistravo įvykį, persekiojo, bandydami sulaikyti nusikaltėlius, ir, žinoma, Elektrėnų savivaldybės policijos pareigūnams, budėjusiems tą trečiadienio naktį, kurie operatyviai mus informavo apie rastą mūsų mašiną.
 
Dažnai mes pykstame ir kaltiname policijos pareigūnus, kad jie tik užpildo „popierius“ ir daugiau nieko nesiima. Tikrai netiesa - daug yra puikių, savo pareigas sąžiningai atliekančių pareigūnų, tik mes, nebūdami jų „virtuvėje“, nesuprantame, koks jos skonis.
 
Ir dar paskutinis žodis mamoms, kurios „išleido“ į pasaulį tokius vaikus (nusikaltėlius). Jei pagimdėte, nepamirškite ir auklėti. Tik dėl jūsų, tėvų, kaltės vaikai pasuka į nusikaltėlių pasaulį, nešdami skausmą visiems...