Regos negalią turintys žmonės verti daugiau
Visai neseniai vienoje iš televizijos ir vaizdo turinio platformų buvo rodomas realybės serialas, kuris buvo prieinamas su garsiniu vaizdavimu. Jame „balsu“ žmonėms su regos negalia tapo gerai žinomas aktorius, filmų garsintojas Giedrius Arbačiauskas, kuris daugiau pasakojo apie savo patirtį dirbant šioje srityje.
Kitaip tariant, garsinis vaizdavimas – tai vizualinės informacijos perteikimas žodžiu. Garsinio vaizdavimo pradininkas yra amerikiečių studentas Gregory Frazieris, 1974 m. San Francisko universitete apgynęs magistro darbą apie garsinius komentarus. Europoje filmas su garsiniu vaizdavimu pirmą kartą pademonstruotas 1989 m. Kanų filmų festivalyje. Ši idėja ir JAV, ir Europoje skynėsi kelią palyginti lėtai. Ne išimtis ir Lietuvoje, kur ši sritis vis dar pakankama naujovė, tačiau šiandien TV ekranuose ar kitose platformose galima pamatyti ne tik nemažai įvairaus žanro filmų su garsiniu atvaizdavimu, bet ir informacinių, sporto ar pramoginių laidų.
„Aš džiaugiuosi, kad vis dažniau ši priemonė yra taikoma. Regos negalią turintys žmonės yra mūsų visuomenės dalis ir jie verti gauti daugiau“, – sakė G. Arbačiauskas.
Anot jo, filme su vaizdiniu atvaizdavimu komentuojantis žmogus gali kalbėti tik tada, kai nekalba personažai ir nėra jokių kitų foninių garsų. Todėl tai, ką jis gali pasakyti yra ypač apribota laiko. Taigi filme iš anksto yra numatomos vietos ir laikas, per kurias aktorius turi pateikti aiškų komentarų. Be to, pats komentuojančiojo balsas, anot G. Arbačiausko, turi skambėti komfortiškai.
Aktoriaus tikinimu, sunkumų kyla, jeigu kadras yra trumpesnis nei sakinys, kurį reikia pasakyti. Pavyzdžiui, kadras gali trukti sekundę, o eilutė – penkias, tačiau ją būtina ištarti iki tam tikro garsinio akcento filme.
„Aš visada galvoju apie tai, kad mano darbas būtų kokybiškas, jog žmonės klausydami filmą kaip radijo teatrą, patirtų platesnį vaizdą ir tuo galėtų mėgautis. Aš turiu būti informatyvus, kokybiškas, tikslus, nenuobodus, kalbėti be emocijų, kad manęs nesupainiotų su kokiu nors personažu. Tokia šiuo atveju yra mano funkcija. Manęs daugiau ir nereikia. Jeigu aš savo funkciją atliksiu tiksliai, tuomet ir rezultatas bus geras“, – patirtimi dalinosi G. Arbačiauskas.
Aktorius tikino pats yra žiūrėjęs filmą su garsiniu vaizdavimu ir kitiems pataria tą padaryti įdomumo dėlei. Tačiau paklaustas, ar toks žiūrėjimo būdas praturtino jo vaizduotę, jis buvo atviras ir sakė, kad regos dovaną turintis žmogus gyvena kitokioje realybėje. Todėl tai, kas regos negalią turintiems žmonėms klausant filmą gali pagelbėti, matančiajam gali netgi trukdyti ar blaškyti.
Norima pritaikyti internetines svetaines
Dar viena priemonė, kuri gali būti ypač tvirta ir patikima pagalbos ranka šiuo atveju klausos negalią turintiems žmonėms, yra gestų kalba. Šią kalbą mokantys specialistai nieko nebestebina svarbių politinių įvykių transliacijose, tačiau juos vis dažniau jau galima pamatyti ir kitokio pobūdžio renginiuose.
Lietuvių gestų kalbos vertėja Gabija Rudžionytė sako, kad Lietuvių gestų kalbos centras iš valstybinio sektoriaus pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau užklausų dėl pagalbos kurčiųjų bendruomenę įtraukiant į įvairiais veiklas, konferencijas ar renginius.
Tačiau ji rekomenduoja, kad įstaigos ar įmonės planuojančios rengti renginį, kuriame dalyvaus ir gestų kalbos vertėjas, pirmiausia kreiptųsi į Lietuvos kurčiųjų draugiją, kuri paskleistų informaciją.
„Dažnu atveju yra užsakomas gestų kalbos vertėjas, bet ten nedalyvauja kurtieji vien dėl to, kad jie nebuvo informuoti“, – patikino moteris.
Šiandien ji savo darbą drąsiai įvardina kaip įvairialypį ir ypač prasmingą, o gestų kalba G. Rudžionytę supa nuo mažų dienų, nes jos artimoje aplinkoje buvo klausos negalią turinčių žmonių.
Anot jos, nors kurtiems informaciją galima pateikti dviem būdais: titrų pagalba ar gestų kalba, tačiau žmonės dažniau pageidauja antrosios galimybės.
„Tai yra jų gimtoji kalba, todėl jiems informaciją priimti ir suprasti yra paprasčiau nei per titrus“, – pabrėžė gestų kalbos specialistė. Jos duomenimis, gestų kalbą vartojančių žmonių Lietuvoje yra apie 4000, nors klausos negalią turinčių žmonių yra daug. Kita dalis jų – geba ją suprasti.
G. Rudžionytė taip pat įvardino dar vieną sritį, kur jaučiamas gestų vertėjų pagalbos poreikis – tai skaitmeninio turinio pritaikymas klausos negalią turintiems žmonėms. Internetines svetaines turinčios įmonės ar įstaigos pageidauja nekintamą svarbiausią informaciją pateikti gestų kalba, kad būtų lengviau suprasti bendrą jose esantį turinį.
