Penktadienį K. Lupa Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre apsilankys spektaklyje "Išvarymas". Šeštadienį dalyvaus susitikime su lietuvių teatro bendruomene.

Lietuviai galėtų pasimokyti

Dalia Michelevičiūtė
Nacionalinio dramos teatro aktorė Dalia Michelevičiūtė DELFI prisipažino, kad šis režisierius yra ne šiaip teatro kūrėjas, bet visa teatrinė epocha.

"Esu mačiusi keletą jo spektaklių, su kuriais jis viešėjo Lietuvoje. Labai džiugu, kad tokio kalibro žmonės atvyksta į Lietuvą. Norėtųsi, kad tokių žvaigždžių atvyktų ir dažniau, - sakė aktorė. - Juk mūsų su lenkais santykiai turėtų būti ypatingai glaudūs. Su šia valstybe turėjome bendrą respubliką. Todėl ir dabar iš savo kaimynų galėtume daug ko pasimokyti."

Pasigedo reklamos

Režisierius Jonas Vaitkus ir aktorė Rasa Samuolytė
Apie tai, kad Vilniuje viešės K. Lupa, režisierius Jonas Vaitkus sužinojo iš portalo DELFI. Rusų teatro vadovas prisipažino pasigedęs informacijos, kuria žmonės būtų informuojami apie šio garbingo svečio atvykimą.

"Tikrai apsilankysiu. Įdomu bus paklausyti, ką naujo papasakos", - DELFI pasakojo J. Vaitkus.

Režisierius prisipažino, kad tokie paveikūs lenkų teatralo darbai turėjo įtakos daugelio šalių kūrėjams. "Tačiau man - nelabai", - prisipažino jis.

Vertina kaip pamoką

Susitikimą su K. Lupa aktorė Rasa Samuolytė vertina kaip iškilaus režisieriaus pamoką. Todėl ji tikrai nepraleis tokios galimybės pabendrauti su Lenkijos teatro žvaigžde.

"Esu mačiusi jo spektaklius, kuriuos jis buvo atvežęs į "Sirenų" festivalį. Jis, kaip kūrėjas, man labai įdomus", - tikino aktorė.

Kartu dirbo

Oskaras Koršunovas
Vienas iš nedaugelio Lietuvos teatro kūrėjų, Oskaras Koršunovas turėjo progos su K. Lupa ne tik pabendrauti, bet ir padirbėti. Jie tuo pačiu metu statė spektaklius Sankt Peterburgo teatro scenoje.

"Jis yra vienas iš įdomiausių Lenkijos ir Europos režisierių. Man labai džiugu, kad jis atvyksta į Lietuvą. Tokio masto žmonės mūsų šalį aplanko nedažnai", - DELFI prisipažino O. Koršunovas.

Režisierius užsiminė, kad girdėjo kalbų, jog K. Lupa Lietuvoje vieši neatsitiktinai - lenkų žvaigždė planuoja bendradarbiauti su Lietuvos teatro kūrėjais bei statyti lietuvišką spektaklį.

Apie K. Lupą:

Krystian Lupa
1943 m. gimęs režisierius, scenografas, dailininkas, dramaturgas ir pedagogas Krystianas Lupa vadinamas naujojo lenkų teatro tėvu. Pas jį mokėsi didžiausi Lenkijos režisūros talentai – Krzysztofas Warlikowskis, Grzegorzas Jarzyna, Janas Klata. K. Lupa 1969 m. baigė grafikos studijas Krokuvos dailės akademijoje, o 1977 m. – teatro režisūrą Valstybinėje aukštojoje teatro mokykloje. Svarbiausi jo spektakliai pastatyti Krokuvos nacionaliniame Senajame teatre, kur 1978 m. jis pastatė savo pirmąjį spektaklį – W. Gombrovičiaus „Ivoną, Burgundijos kunigaikštytę“.

Naujausi Lupos spektakliai – 2011-aisiais Vroclavo „Teatr Polski“ sukurtas „Laukiamasis kambarys. 0“ ir pernai rudenį teatre „TR Warszawa“ pastatytas „Miego miestas“ Lenkijoje buvo sutikti ypač prieštaringai – kaip jokio kito lenkų režisieriaus darbai.

K. Lupa apdovanotas Lenkijos prestižinėmis K. Swinarskio (1988), L. Schillerio (1991), F. Warszawskio (2001) premijomis, taip pat įvertintas Prancūzijos kritikų prizu už geriausią užsienio spektaklį (1999), tarptautinio festivalio BITEF „Grand Prix“ (2003). 2000 m. Austrijoje K. Lupai įteiktas Nuopelnų Kryžius meno ir mokslo srityje už svarbų indėlį populiarinant austrų autorius. 2009 metais L. Lupa pelnė prestižinį Europos teatro apdovanojimą.

Krystianas Lupa kuria unikalią sceninę realybę, dažniausiai pats verčia ir adaptuoja tekstus, taip pat kuria scenografiją, kartais net pats dalyvauja savo spektakliuose kaip pasakotojas. Tačiau K. Lupa nepervertina režisūrinės laisvės: „Man neįdomus teatras – režisieriaus vaizduotės išraiška“. Todėl jo spektakliai žavi universaliais sceniniais įvaizdžiais, kuriamais pasitelkus įstabią aktorių vaidybą, išreiškiančią filosofinį požiūrį į žmogaus būtį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)