„Lengvai pakylėtas slėgis“ – taip vadinsis rugpjūčio 18-ąją pristatoma instaliacija, kuri įsikurs daugiau nei 90 metų skaičiuojančiose industrinėse patalpose. Tris dienas, ekskursijos principu, ją galės aplankyti kiekvienas užsiregistravęs. Įdomu tai, kad bendra instaliacijos šviesotamsa bus kontroliuojama ne tik atsineštais šviesos elementais, bet taip pat ir maskuojant šviesą, sklindančią pro langus. Tad priklausomai nuo pasirinktos ekskursijos valandos, kūrinį bus galima patirti ir pamatyti vis kitaip. Instaliaciją pristato trys Lietuvos kūrėjai – menininkas Jurgis Paškevičius, garso inžinierius, kompozitorius Antanas Dombrovskij bei šviesų dailininkas Julius Kuršis.

„Instaliacijos idėja paprasta – unikalias jėgainės erdves padaryti prieinamas lankytojams, įdėmiai žvelgti į aplinką, joje esančias detales, inžinerinius elementus bei vykstančius procesus ir visą tai išryškinti. Tai – specialiai šiai vietai kuriama instaliacija, kurioje pati aplinka jau yra kūrinio dalis. Pavadinimas „Lengvai pakylėtas slėgis“ atsirado kaip oksimoronas erdvei – būsena, kurioje ir šilta ir šalta vienu metu“, – pasakoja idėjos autorius, menininkas Jurgis Paškevičius.

Anot kūrėjo, nors industrinė aplinka itin išskirtinė ir įdomi, kartu ji kelia nemažai iššūkių. Tam, kad lankytojai galėtų saugiai apsilankyti elektrinės senosios inžinerijos aplinkoje bei išvystų menininkų sukurtą instaliaciją, prireiks daugybės pastangų.

Petrašiūnų elektrinė

„Pagrindinė instaliacijos dalis yra buvusio katilo vietoje, tad visos perdangos yra techniškai laikinos. Kitaip tariant, pagrindinė erdvė yra labai aukšta – virš 17-os metrų, tačiau kėlimui skirtos priemonės sunkiai gali patekti į patalpas. Tenka ieškoti kitų būdų transportuoti įvairias medžiagas, įskaitant maždaug 30 kubinių metrų biokuro. Viena vertus, siekiame išlaikyti kuo daugiau autentikos, kita vertus, garso, šviesų bei specialiųjų efektų pagalba įgyvendiname intervenciją į aplinką,“ – pasakoja J. Paškevičius.

Pasiūlymą kurti netradicinėje erdvėje priėmęs menininkas atviras – daugeliu atveju, gyvenimas ir kasdienė aplinka pasiūlo išties nenuspėjamų ir poetiškų scenarijų.

„Senoji termo jėgainės aplinka agresyvi, bet tuo pačiu ji pritrenkia savo senumu ir autentiškumu. Man, kaip kūrėjui, jėgainės darbuotojų sprendimai ir atliekami darbai yra tikroji jėgainės estetika. Dėl to labai stengiamės, kad visi mūsų atsinešti sprendimai būtų tikslūs ir ne pertekliniai, tiek praktiniu, tiek idėjiniu atžvilgiu“.

Netikėtą erdvę meninės idėjos įgyvendinimui pasiūlė „Salto“ kūrybinė komanda, jau ne vienerius metus inicijuojanti ir padedanti vystyti skirtingo masto kultūrinius projektus. Vienas įsimintiniausių „Salto“ projektų – gamykloje įvykusi ir daug dėmesio sulaukusi audiovizualinė instaliacija „Industrinė simfonija“, kurios idėją realizavo kompozitorius Paulius Kilbauskas ir šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas. Anot vienos iš Petrašiūnų elektrinės instaliacijos kuratorių Agnės Pinigienės, pastaraisiais metais duris lankytojams atveria vis daugiau industrinių ir mažai prieinamų vietų, tinkamų įvairiems meniniams sprendimams.

„Tikiu, kad tokie projektai kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, viešose erdvėse surengę daugybę parodų, koncertų ir festivalių, inspiravo ne vieną organizaciją imtis iniciatyvos ir mieste įgyvendinti naujas idėjas. Patirtis rodo, kad žmonėms įdomu pamatyti paprastai visuomenei uždarus pastatus, susipažinti su jų aplinka, istorija ir ten vykstančiais gamybiniais procesais – ypač, kai kūrėjai juos paverčia kultūrinių patirčių dalimi. Tikiu, kad laikui bėgant, tokios aplinkos transformacijos taps neatsiejama miesto kultūros dalimi“.

Instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“ – pagrindinė festivalio programos dalis. Siekiama, kad šiems renginiams pasibaigus, kultūrinės veiklos Petrašiūnų elektrinėje tęstųsi ir taptų autentiška miesto tradicija.

Norintys pamatyti instaliaciją, kviečiami registruotis internetinėje svetainėje čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt