Viena pažangiausių teisės sistemų

Pasak R. Kamuntavičiaus, šis statutas iš kitų išsiskiria tuo, kad buvo daug didesnės apimties ir buvo naudojamas kur kas ilgiau: „Pirmieji du, ypač pirmasis, buvo gerokai mažesni, o šitas platesnis, didesnis, išsamesnis ir, turbūt svarbiausias dalykas, galiojo ilgiausiai. Pirmas galiojo 50, truputį daugiau metų, o šitas – daugiau kaip du šimtus, iki pat 19-o amžiaus vidurio“.

Jo nuomone, tai buvo pats brandžiausias intelektinis kūrinys, kurį lietuvių civilizacija plačiąja prasme sukūrė per savo istoriją. „Ką mes esame didingesnio ir išsamesnio padarę kaip lietuviai, ką taip surašę? Gal Bostono enciklopedija, kuri buvo išleista 20 amžiuje emigracijoje, bet čia visa pilietinė tauta dirbo, rašė daug metų ir sukūrė vieną pažangiausių, vieną tobuliausių teisės sistemų visoje Europoje, visame Vakarų pasaulyje“, – pasakojo istorikas.

Kalbą nagrinėja mokslininkai

Vertėjas R. Jaramičius pasakojo, kad išversti šį teisyną iš rusėnų kalbos užtruko apie 6-7 metus – dabar ši kalba jau yra mokslininkų nagrinėjimo sritis.

„Mes turime gerų rusėnų kalbos žinovų – jų nėra daug, bet yra. Ar buvo sunku versti? Tai daug valios pastangų reikalaujantis darbas, labai įdomus, bet ilgas ir, žinoma, nelengvas procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo. Metai iš metų dirbant prie statuto tie tekstai atsiverdavo vis labiau ir tas vertimas, man atrodo, vis tobulėdavo. Kai pradėjau versti statutą, tuo metu atrodė, kad tai yra vos ne pažodinis vertimas, po to pradedi dėlioti sakinius, galvoti, kaip skaitys šiandieninis skaitytojas, kuris su rusėnų kalba nesusiduria“, – kalbėjo jis.

Trečiasis Lietuvos statutas

R. Jaramičius sakė, kad jį šiam iššūkiui paskatino R. Kamuntavičius, taip pat jis bendradarbiavo su profesoriumi Jevgenijumi Machovenko.

Pasak R. Jaramičiaus, Trečiojo Lietuvos statuto aktualumą galima apibrėžti dviem aspektais.

„Vienas dalykas, kad mums svarbu pažinti mūsų praeitį ir pažinti galbūt net per tuos šaltinius, kurie buvo aktualūs tiems žmonėms, tai yra, šis teisynas buvo labai aktualus tuo, kad būtent bajorija, pati jį kūrusi, įsivaizdavo, kad toks gyvenimas turėtų būti, taip jis turėtų būti surėdytas. Manau, kad pažinti tą, kaip Rūstis Kamuntavičius minėjo, didįjį savo tekstą, savo intelektualinį kūrinį yra labai svarbu. Kitas dalykas, kad mes galime matyti kai kuriuos šiandieninės teisės mūsų gyvenime jau visiškai normalius aspektus, tarkime, kad žmogaus negalime teisti, jei įtariame, kad nusikaltimas įvykdytas jam nesuvokiant ar esant nestabilios būklės, statute jau tas paminėta, ar religinės teisės klausimas – visa tai buvo aktualu ir statuto kūrėjams, ir mes galime matyti tam tikrą tąsą. Ir dar vienas dalykas, galime pažinti ir kuo tie žmonės skyrėsi, nes yra tokių vietų, kur mus gal šiek tiek ir šokiruotų“, – neslėpė jis.

Kai kurios bausmės šiandien šokiruotų

R. Jaramičius atskleidė, kad iš šiandienio žmogaus perspektyvos Trečiajame Lietuvos statute vienas labiausiai stebinančių dalykų turbūt būtų mirties bausmės.

„Mirties bausmė, kurios mūsų šalyje dabar nėra, šiandien įsivaizduojama kaip tiesiog atėmimas žmogaus gyvybės ar pavojingo žmogaus pašalinimas iš mūsų visuomenės. Bet tuo metu grėsdavo ir skirtingos bausmės, viena baisiausių buvo už tėvažudystę, kur žmogus būdavo įmetamas į maišą, o ten turėjo būti įdedami įvairūs gyvūnai, tarp jų katinas, žaltys, ir turėjo būti taip nuskandinami. Tokie dalykai šiandieninėje visuomenėje keltų klausimus, kodėl taip buvo daroma, čia atsiremiame ir į mentaliteto istoriją, visuomenės supratimą, kaip nusikaltėlis turi išpirkti savo kaltę“, – pasakojo jis.

R. Kamuntavičius pridūrė, kad taip pat būdavo tokių atvejų, kai vietoj tos bausmės išsipirkdavo pinigais arba, jeigu neturėdavo pinigų, natūra: „Už valstiečio nužudymą, bajoras, kuris tai įvykdė, galėdavo atsiskaityti prieš teismą vyno bačka, medaus statine, lašinių pantimi, kažkas tokio – mums tai skamba keistai. Arba už gyvūno nužudymą, nelegalų sumedžiojimą galėjo būti baudžiama taip pat kaip už žmogaus, valstiečio nužudymą, tai ar tu sumedžioji briedį, ar žmogų, palyginama, kiek tas kainuoja“.

R. Kamuntavičius pasakojo, kad šis teisynas didžiausio susidomėjimo sulaukia iš teisininkų. „Tai iš tikrųjų jiems turėtų būti kaip Talmudas, kaip Šventas raštas, kažkas, kas padedama šalia Biblijos, taip pat turėtų būti įdomu visiems, kurie jaučia kažkokius sentimentus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kurie gerbia Vytį, dabar vėliavas daug kas kabinasi, arba tiesiog tiems žmonėms, kurie jaučia kažką LDK, nes šis statutas cirkuliavo arba funkcionavo kaip Biblija, antras Šventas raštas. Taip pat, aišku, istorikams, mokytojams, visiems, kurie domisi istorija, nes čia aprašytas to laikmečio žmogaus idealus gyvenimas“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt