Garsiausio Lietuvos heraldikos tyrinėtojo studijoje aptariami bendrieji Europos ir Lietuvos heraldikos istorijos momentai: herbų atsiradimas ir raida, herbų sudėtinės dalys, jų figūros, spalvos ir jų reikšmė, rangų ir titulų skiriamieji ženklai, herbų puošyba, jungtiniai herbai bei kiti dalykai. Antrasis studijos skyrius skirtas Lietuvos valstybingumo simboliams. Čia nagrinėjama Lietuvos valstybės herbo, Gediminaičių stulpų ir dvigubo kryžiaus raida, valstybės, tautinės ir Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavų, taip pat Lietuvos valstybės himno istorija.
Atskirame poskyryje aptariama ir sovietinė heraldika - tariamieji valstybingumo simboliai. Trečiajame skyriuje nagrinėjami Lietuvos valstybės žemių herbai. Kai kurie iš jų dabar atgimė kaip savivaldybių, apskričių, taip pat besiformuojančių regionų herbai. Ketvirtasis skyrius skirtas Lietuvos kilmingųjų heraldikai, kurią sudaro 4 nevienareikšmiai klodai. Iš jų svarbiausia ir gausiausia - senoji lietuviškoji heraldika, bet ji kol kas mažiausiai tyrinėta ir žinoma, leidžianti teigti, jog pirmieji Lietuvos kilmingųjų herbai atsirado dar XIV a. pabaigoje.
Antrąjį klodą sudaro lenkiškieji herbai, Lietuvoje ėmę plisti XV a. pradžioje, o jų skverbimasis ypač suintensyvėjo po 1569 m. Liublino unijos. Trečiąjį klodą sudaro kitų Europos kraštų gyventojų, gavusių Lietuvos pilietybę, atsinešti herbai. Ganėtinai specifinę herbų grupę sudaro totorių tamgos. Penktajame skyriuje išsamiai aptariami Lietuvos miestų ir miestelių herbai, reprezentuojantys savivaldybes ir seniūnijas.
Studijos pristatyme dalyvaus knygos autorius dr. E. Rimša, profesorius Zigmantas Kiaupa, profesorius Juozas Galkus, dailininkas Arvydas Každailis, leidyklos "Versus Aureus" direktorius dr. Arturas Mickevičius, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Muzikuos Šv. Kristoforo orkestro ansamblis.