„Žalgiryje“ praleidau daug metų ir čia yra mano namai“, - sakė P. Jankūnas, kalbėdamas su talkbasket.net portalu apie savo pirmuosius žingsnius krepšinyje, legionieriaus duoną bei Lietuvos rinktinę.
Į NBA peržiūras – iš smalsumo
- Pradėkime nuo pradžių. Kaip pradėjai žaisti krepšinį?
- Buvau aukštesnis už savo bendraamžius, todėl pradėjau lankyti treniruotes. Tuo metu treneriai vaikščiodavo po klases ir rinkdavo aukštus berniukus, o po kelių mėnesių Romualdas Bruneckas pakvietė mane lankyti Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą.
- Taigi galima sakyti, kad žaisti pradėjai vien dėl ūgio?
- Tiesiog aplinkiniai man vis sakydavo, jog turėčiau pradėti lankyti treniruotes. Kuo toliau, tuo labiau man patiko šis sportas ir, kaip matote, žaidžiu iki dabar.
- Negalvojai apie studijas užsienyje, žaidimą NCAA lygoje?
- Turėjau pasiūlymų važiuoti studijuoti į JAV, tačiau Lietuvoje man gerai sekėsi ir nenorėjau laimės ieškoti svetur.
- Kada į tave dėmesį atkreipė „Žalgiris“?
- Mane pastebėjo, kai man buvo jau paskutiniai metai A.Sabonio krepšinio mokykloje. Tuomet man buvo septyniolika ar aštuoniolika metų, tiksliai nepamenu. Ranka pasirašant sutartį nedrebėjo, kadangi vykau ne į pagrindinę „Žalgirio“ komandą, o dublerius, kur kiekvienas kaunietis svajojo patekti.
- Dalyvavai NBA komandų peržiūrose. Ar ši lyga buvo tavo tikslas?
- Ne, tai nebuvo mano tikslas. Daug vilčių nedėjau, kadangi man nebuvo šansų. Paprasčiausiai važiavau pažiūrėti, kaip dirba amerikiečiai treneriai, kokios sąlygos ten suteikiamos krepšininkams, norėjau susipažinti su JAV krepšinio virtuve. Į peržiūras važiavau daugiau iš smalsumo.
Visur gerai – namie geriausia
- Praleidęs septynerius metus Kauno komandoje, išvykai į Maskvos srities „Chimki“. Nesigailėjai šio sprendimo?
- Tikrai nė kiek nesigailėjau. „Chimki“ yra geras klubas. Prisimenu, jog komandoje vyravo puiki atmosfera. Maskva nėra labai toli nuo Lietuvos, taigi mano tėvai bei šeima galėdavo gan dažnai aplankyti. Įgijau ir naujos patirties. Visgi, kai esi legionierius, iš tavęs reikalauja rezultatų, tikimąsi, kad nuolat demonstruosi gerą sportinę formą. O kai rungtyniauji namuose, būna lengviau, kadangi fanai labiau myli tautiečius.
- Ar buvai sulaukęs kitų pasiūlymų, kai grįžai iš Rusijos?
- Buvo kitų pasiūlymų, buvo ir iš Eurolygos klubų, bet „Žalgiryje“ praleidau daug metų ir čia yra mano namai. Kiti pasiūlymai nebuvo geresni už kauniečių, todėl grįžau į Lietuvą.
Įsimintiniausias momentas – sezonas su A. Saboniu
- Koks įvykis tau labiausiai įstrigo per tavo karjerą „Žalgiryje“?
- Tikriausiai mano pirmasis sezonas komandoje, kai turėjau galimybę žaisti su Arvydu Saboniu. Negana to, kad debiutinis sezonas man asmeniškai klostėsi gerai, galėjau rungtyniauti viename klube su legendiniu krepšininku. Įspūdis buvo didžiulis.
- O ko net nenorėtum prisiminti?
- Sunku pasakyti, kadangi buvo visokių dalykų. Nemaloniausias atsiminimas, manau, buvo 2008-2009 metų sezonas, kai "Žalgirį" kamavo finansinės problemos. Visgi tai yra patirtis. Iš blogų ir gerų momentų susideda visa karjera ir visas gyvenimas. Jų neįmanoma ir negalima ištrinti.
- Galėtum išskirti Eurolygoje rungtyniaujantį krepšininką, prieš kurį buvo sunkiausia žaisti?
- Negaliu išskirti vieno žaidėjo, kadangi vieni mėgsta žaisti arčiau krepšio, o kiti – toliau. Eurolygoje žaidžia tik aukščiausio lygio krepšininkai ir visi jie yra pavojingi.
- Šiuo metu tarp lietuvių pagal sužaistas rungtynes Eurolygoje esi antroje vietoje, o pirmoje – Šarūnas Jasikevičius. Bandysi aplenkt?
- Šaras yra gyva ir dar, negana to, žaidžianti legenda. Neabejoju, jog jis savo rungtynių skaičių dar didins.
- Seki NBA įvykius? Kokiam krepšininkui simpatizuoji?
- Pasižiūriu įvairiausių epizodų dešimtukus. Rezultatų neseku, bet domiuosi. Žinoma, patinka Lino Kleizos ir Jono Valančiūno žaidimas. Taip pat manau, jog Donatas Motiejūnas žaidybinio laiko negauna visiškai nepelnytai, jis neturi progų atsiskleisti. O kalbant apie amerikiečius... Visi ten jie gražiai bėga ir deda į krepšį, bet išskirčiau Los Andželo "Clippers" žaidėją Blake‘ą Griffiną.
J. Plaza – neeilinis treneris
- Kalbant apie trenerius - kuris tau paliko didžiausią įspūdį?
- Iš kiekvieno trenerio, kurį sutinki savo karjeroje, gauni kažką naudingo. Prisimenu, jog Antanas Sireika kiekvienam krepšininkui suteikdavo šansą ir duodavo nemažai minučių aikštelėje. Džiaugiuosi, kad aš jo lūkesčius pateisinau ir įgijau pasitikėjimą. Dabartinio mūsų trenerio Joano Plazos krepšinio filosofija yra unikali. Manau, jog jis mums davė labai daug ir dar duos ateityje.
- Koks buvo pirmas įspūdis, susitikus su J. Plaza?
- Įspūdis buvo labai geras. Pabendravus su juo pajaučiau, jog šis specialistas yra didi asmenybė, didelis autoritetas ir žmogus, kuris aukščiausių tikslų siekia ne tik krepšinyje, bet ir kitose srityse.
Nesėkmių serija – laikinas dalykas
- Niekam ne paslaptis, jog „Žalgiris“ Eurolygos TOP-16 etapą pradėjo ne itin gerai...
- Pralošėme keletą rungtynių, tačiau iki pergalių trūko vieno taiklaus metimo arba nesėkmingos varžovų atakos. Tai yra laikinas dalykas. Mums paprasčiausiai reikia laimėti ir ta duobė pradings. Žinoma, nebus lengva, kadangi grupėje visi varžovai yra pavojingi.
Treneris mums nuolat kartoja, kad negalime nuleisti galvų. Mūsų dar laukia nemažai susitikimų ir niekas neprarasta, nors ir patyrėme skaudžių pralaimėjimų. Kol turime nors vieną mažiausią šansą, reikia į jį kabintis, dirbti ir stengtis.
Požiūris į natūralizaciją - dvejopas
- Visi Lietuvoje kalba apie rinktinės kartų kaitą. Ką tu apie tai manai?
- Jei jau ateina toks dalykas, tai nieko nebepakeisi. Senesni žaidėjai išeina, o jaunesni – ateina. Manau, jog tai yra visiškai natūralus dalykas.
- Taip pat daug atgarsio sulaukė ir natūralizacijos klausimas. Už ar prieš?
- Mano požiūris į natūralizaciją yra dvejopas. Visi šaukia, kad Lietuva – lietuviams, bet kiekvieną variantą reikia išnagrinėti ir žiūrėti, ar mums tikrai taip blogai, kad reikėtų natūralizuoti krepšininką. Jei jau būtų nuspręsta, kad rinktinei to reikia, tai žaidėjo ieškoti reikėtų labai kruopščiai, kad jis duotų daugiau naudos nei tos pačios pozicijos lietuvis.
- Mums teko gan įdomi Europos čempionato grupė... (grupėje – Juodkalnija, Serbija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina ir Latvija.)
- Grupė tikrai įdomi (šypsosi – aut. past.) Visų šių šalių žaidimo stilius yra daugmaž panašus, taigi treneriams bus lengviau analizuoti varžovus. O jei rimtai šnekant, tai bus sunku, kadangi visos mūsų grupės valstybės turi geras krepšinio mokyklas.