Justina kartu su drauge kelionę į Lardos regioną Rodo saloje įsigijo per „West Express“ kelionių agentūrą, o organizatorius buvo „Novaturas“. Kalbėdama apie košmaru virtusias atostogas, mergina, prisimindama visko pradžią, pirmiausia pastebi, kad jų niekas neinformavo apie prasidėjusius gaisrus.
„Tik atvykusios sužinojome, kad gaisrai prasidėjo dar antradienį. Suprantame, jog tuo metu situacija dar nebuvo tokia, kokia yra dabar, bet, man atrodo, vis tiek turėjome būti informuotojos – galbūt būtume nusprendusios ten net nekeliauti. Apie tai išgirdome tik trečiadienio vakarą viešbutyje, kai mums užsiminė apie smogą danguje“, – pasakoja Justina.
Anot jos, trečiadienį šiek tiek matėsi, kad vyksta kažkas negero, mat ore tvyrojo dūmai. Vis dėlto jau ketvirtadienį situacija stipriai pablogėjo.
„Įprastai danguje nebūna nė vieno debesėlio, todėl iš karto matosi, kad kažkas ne taip. Penktadienį ruošėmės vakarienei, išėjome iš kambario apie 20 val. ir tas vaizdas, kurį išvydome… Ant grindų buvo pilna pelenų, jais tiesiog snigo. Čia ir šiaip yra karšta, dieną būna 37 laipsniai, bet tą vakarą buvo toks karštis… Jausmas lyg būtume prie didelio laužo. Be to, labai smirdėjo, restorane stalai buvo nusėti pelenais, buvo itin didelis vėjas.
Tą dieną gavome saugos pranešimą į telefoną, kuriame rašyta, kad tie, kas yra Laermoje, turėtų evakuotis į Archangelos miestą. Kadangi buvome toliau, viešbutis dirbo įprastai, aiškino, jog nėra, dėl ko jaudintis, nes esame vietovėje, kurią skiria kalva“, – kalba Justina.
Atsikėlusios šeštadienį, merginos išvydo dar daugiau dūmų. Kaip pasakoja Justina, apie 12 val. nebesimatė kalvos, kuri buvo netoliese.
„Gavome kitą saugos pranešimą, kad tie, kurie yra Lardos mieste, irgi turi evakuotis – mes buvome apylinkėse. Tuomet iš karto nuėjome prie administracijos paklausti, kaip čia kas. Jie net juokavo, kad nieko blogo nebus, viskas baigsis, bandė nuraminti. Paskambinome Rodo saloje dirbančiam „Novaturo“ atstovui, papasakojome, jog gavome saugos pranešimą, paklausėme, ką daryti.
Jis atsakė, kad nereikia išgyventi, viskas gerai, o, jei reikės evakuotis, tą organizuos viešbutis. Kai pasakėme, jog viešbutis nieko nedaro, jis tik patikino, kad, jeigu gaus kokios nors informacijos, praneš.
Maždaug kas pusvalandį situacija blogėjo – vienu metu buvo balti dūmai, jie vėliau virto juodais. Atrodė, jog šalia mūsų veržiasi ugnikalnis. Galiausiai viešbutyje ir, kaip supratome, visame mieste dingo elektra. Likome be ryšio, interneto. Išsigandome, vis daugiau žmonių klausinėjo administracijos, kas vyksta, bet jie nieko negalėjo pasakyti, aiškino, kad viskas gerai, nors akivaizdžiai taip nebuvo.
Prieš mus kitoje gatvės pusėje buvo didelis viešbutis, pastebėjome, jog ten atvažiuoja dideli autobusai, laukia žmonės – pamanėme, kad juos evakuoja. Grįžome prie mūsų administracijos, bet jie ir toliau nieko neaiškino“, – prisimena mergina.
Anot Justinos, su laiku viešbutyje prie registratūros spietėsi vis daugiau žmonių, kurie laukė su lagaminais, sėdėjo ant grindų, kai kurie verkė.
„Su drauge nutarėme eiti susikrauti lagaminų, nes bet kurią minutę gali kas nors atsitikti ir turime būti pasiruošusios. Kai leidomės iš apartamentų antrame aukšte, matėme tą kalvą, kuri, anot administracijos, mus skyrė nuo ugnies. Draugė sustabdė, nes pamatė ten ugnį. Kai matai dūmus, yra viena, bet kai išvysti ugnį, pasidaro tikrai labai baisu. Vėjas buvo itin stiprus, todėl buvo klausimas, kiek dar turime laiko, kol išplis – pusvalandį, valandą?
Nubėgome iki administracijos, ten davė vandens, žmonės verkė, rėkė, pykosi su darbuotojais. Buvo jau 16 val. ir iki tol niekas nebuvo atvažiavęs, kad mus evakuotų. Ne kartą skambinome organizatoriaus atstovui, klausėme, ką daryti, sakėme, kad nėra elektros, prašėme, jog padėtų. Mums atsakė, jog kitur nieko nerasime, keliai uždaryti, sala perpildyta, todėl turime orientuotis pagal tai, ką sako viešbutis.
Mes nepasitikėjome viešbučiu, nes jie aiškino, kad viskas gerai, tačiau situacija blogėjo kas pusvalandį. Atstovas ištisai kartojo, jog neturi jokios informacijos. Vietoje to, kad bandytų nuraminti, kėlė balsą. Buvo tikrai baisu. Dangus kaip per apokalipsę, raudonas, visur smogas, žmonės užsidengę burnas ir nosis“, – pasakoja Justina.
Kaip teigia Justina, vienu metu prie judviejų priėjo viešbučio darbuotojas, kuris pamatė, kaip merginos jaučiasi, ir pasakė, kad atvyko tarpmiestinis autobusas, vežantis į Lindos miestą.
„Jis pasakė, kad, jei norime jaustis saugiau ir iš čia išvažiuotume, liptume į jį. Dar pridūrė, jog autobusai evakuacijai neatvyks, – kalba Justina. – Atvažiavusios į Lindos autobusų stotį, skambinome savo atstovui, papasakojome, kur esame, klausėme, ką mums daryti toliau. Jis pradėjo rėkti, kaltinti, kodėl savavališkai pasišalinome iš viešbučio.
Tai buvo viršūnė – kaip galima tokioje situacijoje dar užduoti tokį klausimą? Ką reiškia pasišalinome? Mes bėgome nuo gaisro, kurį jau matėme ant kalvos. Saloje ryšys buvo labai nestabilus, sunku prisijungti prie interneto, o atstovas šaukė, jog neturi jokios informacijos. Žmogus tokioje situacijoje bando ne raminti, o varo dar didesnį stresą. Po pokalbio tiesiog norėjau apsiverkti. Buvome visiškai bejėgiškoje padėtyje.
Valandą praleidome stotyje bandydamos kontaktuoti su šeimos nariais, galvodamos, kaip elgtis“, – prisimena mergina.
Prisiminusios gautą pranešimą, kad saugu evakuotis į Archangelos, merginos nusipirko autobuso bilietus į ten. Atvykusios į miestelį, jos internete bandė ieškoti vietos, kuri būtų neužimta ir galėtų apsistoti.
„Pavyko rasti laisvus apartamentus, bet neišsikvietėme nei taksi, nei pavėžėjo. Galiausiai sutikome dvi jaunas vietines merginas, kurios gerai kalbėjo angliškai. Paaiškinome visą situaciją ir iš geros širdies viena jų paprašė savo mamos, kad mus nuvežtų iki nakvynės vietos – buvo maždaug 3 km atstumas. Važiuojant jos pasakojo, kad tokio gaisro nebuvo gal 50 metų“, – dalijasi Justina.
Mergina priduria, kad per visą dieną kelionių organizatoriaus atstovas pats su jomis nė karto nesusisiekė. Atvykusios į Archangelos, jos pačios jam paskambino, jog pasakytų, kur šiuo metu yra.
„Tuomet jis atsakė, kad iš viešbučio žmonės evakuojami su armija, jie išvežami po konferencijų ar sporto sales, mokyklas, kur telpa tiek žmonių, – sako Justina. – Sekmadienio rytą atstovas pasiteiravo, ar apartamentus išsinuomojome nakčiai ar iki pat skrydžio, kuris yra rytoj. Mes turėjome visam likusiam laikui. Jis pasakė, kad gerai, nes kiti žmonės neturi, kur nakvoti. Supratome, jog, jei nebūtume pačios tuo pasirūpinusios, mumis niekas nebūtų pasirūpinęs.
Šiandien yra antradienis – ryte tik sulaukėme žinutės, prašančios patvirtinti mūsų adresą, kad galėtų rytoj nuvežti iki oro uosto. Tiesą pasakius, net nelabai tikime, jog išskrisime. Kiek matome internete, oro uostas visiškai perpildytas. Tiesiog tikimės, kad pagaliau pasieksime namus, nes pastarosios dienos yra toli nuo atostogų. Norisi namo, kur būtų saugu“, – neslepia Justina.
Anot Justinos, autobusų bilietai ir nauja nakvynės vieta papildomai atsieina šimtus eurų, tad gerai bent tiek, kad merginos turėjo papildomų santaupų.
„Kai perki „viskas įskaičiuota“ kelionę, logiška, kad gali neturėti atliekamo tūkstančio eurų. Kelionių organizatorius tokioje situacijoje turėtų tavimi pasirūpinti, ką nors pasiūlyti, o to visiškai nebuvo. Mes jaučiamės paliktos likimo valiai. Jei nieko nebūtume dariusios pačios, nežinau, kaip viskas būtų susiklostę. Tai, ką organizatorius sako viešojoje erdvėje, yra visiška netiesa, – aiškina Justina. – Bandysime gauti kompensaciją, yra kelionės draudimas.
Suprantame, kad yra ekstremali situacija, bet to, kaip su mumis buvo komunikuoja, net neįmanoma apibūdinti. Esi viduryje salos, kurios nepažįsti, aplink dūzgia žmonės su lagaminais, visi išsigandę, panikoje… Tikiesi bent palaikymo ar žmogiškumo, o tau rėkia, jog neturi jokios informacijos“, – pasakoja mergina.
Justina tikina, kad savo istorija nori informuoti žmones, kaip gali nutikti. Tokios patirties, kurią pačiai su drauge teko išgyventi, ji nelinki niekam.
„Su šiuo kelionių organizatoriumi tai tikrai buvo paskutinė mano kelionė. Jautiesi vienas, lyg pats būtum planavęsis kelionę“, – sako Justina.
„Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė, komentuodama šią situaciją, teigia suprantanti, kad ekstremaliomis aplinkybėmis reguliarus informacijos atnaujinimas, bendravimas čia ir dabar bei kiek įmanoma didesnis aiškumas tampa svarbiausiais prioritetais.
„Nuoširdžiai atsiprašome savo klientės, kad teko susidurti su tokia situacija. Kai tik gavome informaciją apie gaisrus, nedelsiant dėjome visas pastangas, jog mūsų klientai sulauktų reikalingos pagalbos, taip pat iš vietoje esančių atstovų gautų naujausią informaciją apie situaciją, kuri tokiomis aplinkybėmis, natūralu, labai kito.
Svarbiausias tikslas, žinoma, buvo užtikrinti klientų saugumą – pirmiausia tų, kurie buvo gaisro paveiktoje salos pietinėje dalyje. Stengėmės jiems kuo operatyviau suteikti naujas apgyvendinimo vietas saugioje šiaurinėje zonoje, ką pavyko padaryti. Visi šiuo metu Rode esantys mūsų klientai yra saugioje dalyje.
Kaip skelbia pačios vietos institucijos, savaitgalį Rode vyko didžiausia kada nors Graikijoje vykdyta evakuacija dėl gaisro. Stengėmės ir toliau stengiamės užtikrinti operatyvią informacijos sklaidą bei to paties visada prašome mūsų partnerių. Tačiau turime pripažinti, kad tokiomis aplinkybėmis išvengti nesklandumų, tam tikro chaoso kartais tampa beveik neįmanoma. Bet kokiu atveju ir toliau nuolat palaikome ryšį su atstovais Rode, sekame oficialius šaltinius, apie naujausią situaciją informuojame agentūras partneres bei keliones į Rodą suplanavusius keliautojus.
Kalbant apie dabartinę situaciją, mūsų duomenimis, šiaurinė Rodo dalis išlieka stabili, saugi ir priima turistus. Poilsiautojai atostogauja arba yra perkelti į šią salos pusę, į kurią vyksta ir skrydžiai. Naujus pardavimus į pietinėje salos dalyje esančias apgyvendinimo vietas kelioms savaitėms sustabdėme, tačiau apgyvendinimo vietos salos šiaurės kurortuose pilnai veikia, oro uosto veikla nėra sutrikusi.
Įvertindami visas aplinkybes, savo klientams, kurie planuoja keliones į Rodo salą artimiausiu metu, suteikėme lankstumą ir pasiūlėme pasirinkti jiems tinkamą variantą. Jie gali tęsti keliones į saugią šiaurinę zoną, pasirinkti naujas kelionių kryptis ar kitas alternatyvas. Apie visas galimybes klientus informavome per jų kelionių agentus“, – nurodo M. Bielinytė.
Kelionių agentūros „West Express“ rinkodaros vadovė Laura Bagdonienė taip pat pakomentavo šią situaciją:
„Su klientais bei kelionių organizatoriais palaikome ryšį krizinių situacijų metu. Mūsų kelionių vadybininkai bendrauja su keliautojais, esančiais gamtos stichijos paveiktose šalyse. Klientų saugumas yra didžiausias mūsų prioritetas, todėl siekiame suteikti visą reikiamą informaciją bei pagalbą.“
