Merginas kalbina “Jaunimo kelionių” agentūra, organizuojanti keliones į Malaiziją.
Kuo Jus sužavėjo Malaizija?
Gabrielė: Čia daugybė skirtingų kultūrų, religijų bei rasių žmonių. Čia tokia kultūrų ir įvairovės gausa, kad tu niekada nespėsi nuobodžiauti. Labiausiai mane žavi galimybė pažinti kursiokus, nes visi jie iš skirtingų šalių su savitomis kultūromis, tradicijomis ir religijomis. Per pusę metų čia sužinojau tiek, kiek neteko per visą gyvenimą. Pavyzdžiui, bendraudama su klasiokėmis musulmonėmis sužinojau, kodėl jos slepia plaukus, rankas, kojas, skaito Koraną ir t.t.
Rasa: Visų pirma – salos su žydru vandenynu ir švariu smėliu – čia jau, greičiausiai, kiekvieno lietuvio silpnoji vieta. Mūsų Baltija, kad ir sava bei miela, pilka, tamsi. Dar man labai patiko Melakos miestelis, ypač jo senamiestis – spalvingas ir labai jaukus. Aš keliauju kitaip. Mėgstu tiesiog slampinėti gatvėmis ir bandyti pajausti, kuo gyvena miestas, kaip atrodo vietos bei užslėpti užkaboriai, kur renkasi tik vietiniai.
Įdomu tai, kad daugelis miestelių, kuriuos aš aplankiau, neturi tinkamai pėstiesiems pritaikytos aplinkos (t.y. nėra šaligatvių, o jeigu ir yra, ant jų stovi daugybė motociklų). Apskritai vaikščiojimas pėstute yra kažkoks keistas reiškinys čia. Arba imi motociklą ir “varai”, kur tau reikia, prieš mašinas išdygdamas lyg iš niekur, arba... tada niekur “nevarai”. Taip, jie vairuoja kartais kaip... kaip... panikuojantys stručiai!
Koks buvo pirmasis įspūdis vos tik nuvykus į Malaiziją? Kas buvo sunkiausia pradžioje?
Rasa: Pirmas įspūdis dažnai priklauso nuo to, kiek apie šalį, į kurią važiuoji, domiesi dar prieš skrydį... Jei atvirai, apie Malaiziją žinojau mažai. Nors ir domėjausi, vis vien dar prieš skrydį jutau, kad neįsivaizduoju, kaip ji turėtų atrodyti, kvepėti, kuo gyventi... Bet žinojau, kad bus karšta ir drėgna. Todėl mano pirmasis įspūdis ir buvo: “kad karšta tai žinojau, bet kad tieeeek...!!!” Po to minčių seka buvo tokia: "oho, kaip jie netvarkingai važinėja", „oho, kaip man viskas matosi pro rūką dėl skirtingos laiko juostos“, „oho, malajai visi labai skirtingi, vieni primena kinus, kiti indus, kiti tailandiečius, bet visi sako, kad yra malajai“, „oho, nėra čia taip viskas pigu, kaip kad pasakota“ ir „oho, kaip gerai, kad čia visi – ir maži, ir dideli – kalba angliškai. Tai daro keliavimą gerokai paprastesnį“.
Tokie štai buvo pirmieji įspūdžiai... Paskui pradėjo rinktis antrieji, tretieji... :)
Gabrielė: Iš pradžių buvo sunku adaptuotis prie karščio – eidavau į dušą vos ne keturis kartus per dieną! Taip pat kalbėjimas tik anglų kalba. Reikėjo priprasti skaityti, rašyti, kalbėti angliškai. Tik atvykusi supratau, jog turiu domėtis jų kultūrų ypatumais, tradicijomis, norėdama išvengti nesusipratimų :) Pavyzdžiui, įeinant į butą būtinai turiu nusiauti batus ar prie musulmonės nesėdėti dėvint trumpą sijoną. Jei to nežinosi, pakliūsi į tikrai nepatogią situaciją.
Kas Jus baugino prieš išvažiuojant? Ar sugriuvo kokie nors iš anksto susidaryti stereotipai pagyvenus šioje šalyje?
Gabrielė: Prieš išvažiuodama iš pažįstamų prisiklausiau tiek daug dalykų apie Malaiziją! Draugai perspėjo, jog Malaizijoje labai griežtai ribojama prekyba alkoholiu, jis labai brangus, barų labai mažai ir jie dirba neilgai. Kažkaip jaunimui tai labai svarbu atrodo... Taip pat visi manęs klausinėjo, ar nebus baisu – juk ten tiek daug musulmonų! Tačiau nuvykusi į Malaiziją, savo akimis pamačiau, kad visi tokie ir panašūs klausimai kyla iš nežinojimo.
Susipažinau su labai daug nuostabių žmonių, išpažįstančių musulmonų religiją! Čia tiek daug skirtingų kultūrų žmonių ir jie puikiai sugyvena tarpusavyje! O ir alkoholio klausimas nevargina, nes čia tiesiog taip karšta, kad jo net nesinori. Be to – kokteiliai vien iš šviežių vaisių sulčių yra kur kas skanesni bei naudingesni.
Rasa: Sugriuvo vienas stereotipas – maniau, jog Malaizija skurdi šalis, tačiau atvykusi pamačiau, kad taip – yra skurdo, purvo, šiukšlių, bet ji yra pažangesnė, modernesnė ir labiau paliesta globalizacijos, nei įsivaizdavau.
Papasakokit apie universitetą. Kuo studijos tenai skiriasi nuo studijų Lietuvos universitetuose?
Gabrielė: Universitetas privatus, naujoviškas. Visur skamba žodžiai inovacija, kūrybiškumas, globalumas. Paties universiteto teritorijoje yra ne tik auditorijos, bet ir didžiulė erdvė, kur studentai praleidžia daugiausiai laiko – mokosi, plepa, ilsisi ar tiesiog „stumdo“ laiką. Vaizdas įspūdingas! Įsivaizduokit tūkstantį studentų, sėdinčių vienoje vietoje gryname ore – nepaprasta!
Universitete yra sporto klubas, kirpykla, parduotuvė, kavinė, valgykla su skirtingomis pasaulio virtuvėmis, biblioteka, šokių klubas, baseinas ir svečių namai. Universitetas čia – lyg atskiras miestelis, rajonas!
Paskaitų metu skatinamas pasaulietiškumas, tolerancija, kitų kultūrų pažinimas: skirtingų tautybių dėstytojai, stereotipų laužymas apie azijiečius, iraniečius ir t.t. Tai padeda suvokti, koks visgi mūsų pasaulis platus.
Beje, dar vienas dalykas, kuris pasirodė keistas, tai studentų interaktyvumas. Jie nuolat įnikę į savo kompiuterius, “iPad‘us”, išmaniuosius telefonus ir viskuo dalinasi “Facebook‘e” su savo draugais ir t.t.
Įvardinkit pagrindinius Malaizijos pliusus ir minusus.
Gabrielė: Malaizijos pliusų daug, net nežinau nuo ko pradėti. Manau, pagrindiniai būtų: skirtingų tautybių žmonės, kultūrų mišrainė, paplitusi anglų kalba, nuostabus kraštovaizdis (žali kalnai, smėlėti paplūdimiai, miestai), visada besišypsantys ir malonūs žmonės. Pagrindinis minusas būtų mums, šiauriečiams, per karštas klimatas. Nors, kai pasižiūri, jog Lietuvoje -20, susimąstai, kad gal ir gerai, jog aš čia, o ne ten!
Rasa: Visų pirma, malajai yra bendruomeniški, draugiški, skuba su tavimi susipažinti ir padėti. Taip pat sužavėjo unikali gamta, pavyzdžiui, buvau jonvabalyne. Naktį įsėdom į valtelę ir plaukėm, o krūmai žybsėjo kaip Kalėdų eglės nuo jonvabalių. Visas krūmas. Visa eilė krūmų! Buvo be galo gražu. Be galo! Minusų visuose pasaulio kampeliuse, tautose rasi... Man užkliuvo, jog malajai dažnai yra tingūs ir mieguisti, atidėlioja viską, ką tik gali ir jaučiasi pavargę nieko nenuveikę :)
O kokių komentarų turėtumėt apie Malaizijoje ruoštą maistą?
Rasa: Keliaujant reikia viską išbandyti, paragauti. O Malaizijoje maistas tikrai skanus! Kartą su kambarioke, gimusia ir augusia Malaizijoje, šnekėjau. Sakau:
- Siaubas, priaugau tris kilogramus, kas čia daros...?
- Nieko naujo. Tuo skundžiasi kiekvienas europietis, atvažiavęs čia.
Tada pasekiau savo valgymo racioną: valgau daug, ypač vakarais, mažai judu, o viskas taip skanu!
Greitai baigsis studijos ir keliausit namo. Dėl ko norėtumėt sugrįžti į Malaiziją?
Gabrielė: Malaizija – neįprastai gyva šalis. Alsuojanti karščiu ir ant savo žemių nešiojanti tautybių bei kultūrų mišrainę. Svajoju šioje šalyje padirbėti. Norėčiau čia grįžti dėl šilumos, draugiškų žmonių, naujų draugų ir neapsakomo grožio vietovių, kurių Malaizijoje tikrai ne viena.
Už pokalbį dėkojame Rasai Syminaitei ir Gabrielei Banytei.