Ir, vis dėlto, laimikiai prašoko visas viltis. Bičiulis sugavo be trupučio pusantro kilogramo svėrusį ešerį ir dvi gražias lydekaites. Mano laimikis — devynių kilogramų lydeka. Šio savo prieš dvidešimt metų pasiekto rekordo man nepavyko sumušti ir po šiai dienai. Gal todėl kasmet vis laukiu spalio, vildamasis, kad dar kartą sugrįš ta diena… Visiems patarčiau spalį dar nepadžiauti meškerių, nes auksinis ruduo žada daug gražių laimikių.
Lydeka. Ežeruose daug žuvų jau pasitraukė į gilumą, o lydekos šiuo metu dar dažnai tūno pakraščiuose, prie žolių, kur jos medžioja varles ir vandenines žiurkes. Ta didžioji lydeka, kurią ištraukiau Asvejoje, taip pat užkibo visai netoli žolių (blizgė buvo didoka, besivartanti, visa balta) apie penkioliktą valandą. Žinoma, nemaža lydekų pasitraukė į daubas, sietuvas ir čia jų galima sugauti ne tik spiningu ar velke, bet ir žiemine blizgute. Spiningaujant ir velkiuojant patartina rišti didėlesnes blizges ar voblerius nei vasarą, ypač žvejojant gilumoje. Blizgė — šviesių atspalvių, velkama arčiau dugno. Rudenį lydekos, kaip ir kitos žuvys, vienodai kimba beveik visą dieną. Tik vakarop kibimas pastebimai susilpnėja.
Ešerys. Gerai kimba visą mėnesį. Po pirmųjų šalnų ešeriai patraukė į gilumą ir susimetė į daubas, iš kur jie kyla medžioti. Šalia duobių, sietuvų, kur kietas akmenuotas dugnas, jie dabar ir gaudomi žieminėmis meškerėmis ir avižėlėmis, užneriant ant kabliuko uodo trūklio lervą, slieką, musės lervą, dėlę, mažą žuvytę. Spiningaujant šiose vietose tinka šviesi besisukanti blizgutė, kurios kabliukas (geriau vienšakis ir dvišakis, negu trišakis) paslėptas raudonų siūlų kuokšte.
Starkis. Pirmoje mėnesio pusėje dar gerai kimba, o antroje — silpnai. Ežeruose gaudomi tik gilumoje, kur kietas smėlio ir žvirgždo dugnas, bet kur ne visai skaidrus vanduo. Geriausia gaudyti spiningu. Blizgės — šviesios, pailgos 5—8 centimetrų ilgio. Gaudant dugnine meškere, skrituliais, rudenį masalas — pūgžlys, kuojikė, karosiukas, gružlys — turi plūduriuoti 60—70 centimetrų nuo dugno. Rudenį masalu galima imti ir didelėsnes žuvytes, negu vasarą. Blizgiaujama prie pat dugno. Kai kada starkis griebia ramiai vandenyje kabančią blizgę. Upėse (sietuvose, duburiuose, prie skardžių, akmenų, nuskendusių medžių, žemiau užtvankų) starkiai dar ir dabar gaudomi plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis, masalui vartojant gyvas ir negyvas žuvytes. Geriausiai tinka vienšaklai 6,5—12 numerio kabliukai, nors naudojami ir 5—7 numerio dvišakiai bei tokio pat numerio trišakiai.
Vėgėlė. Jeigu rugsėjį vėgėlės dar tik smaginosi, tai spalį jos kimba ypač gerai. Žinoma, šios žuvys intensyviai medžioja naktį, bet patyrę meškeriotojai susigauna jų ir dieną. Meškeriojamos dugninėmis. Ieškoma prie statesniu krantų, kur yra urvų, kerplėšų, stambių akmenų, tose vietose, kur trykšta šaltiniai ir kur molio dugnas. Masalas — varlė, mėsa, vištų žarnos, žuvelė (ypač pūgžlys) ar jos gabaliukas, labai stambūs sliekai. Be abejo, daugiausia džiaugsmo vėgėlės dabar atneša mūsų pamario žvejams. Gaudant vėgėles, patartina vartoti 10—14 numerių vienšakius kabliukus.
Ūsorius. Taip pat dar gerai kimba. Gaudomi dugninėmis ir palaidynėmis meškerėmis, geriausiai iš valties. Ir dabar, kaip vasarą, meškeriojami pagrindinėje srovėje, taip pat prie duobių, kur akmenuotas dugnas. Ypač mėgsta vietas prie tiltų, prieplaukų, užtvankų. Masalas — sliekai, dėlės, vingiliai, vabzdžių lervos, olandiškas sūris, varlytės. Būtina gausiai jaukinti tuo pačiu sūriu ar sliekais.
Kiršlys. Muselinės meškerės mėgėjai gali džiaugtis — kiršliai dabar gerai kimba. Saulėtomis, šiltomis dienomis dar jie „žaidžia” paviršiuje, bet ypač gerai kimba ūkanotomis dienomis, pučiant silpnam vėjeliui prieš upės tėkmę. Nors kiršlius dažniausiai viliojame dirbtinėmis muselėmis, bet, kaip buvo rašyta praėjusi kartą, nereikia pamiršti ir žiogo, taip pat musės. Neskaidriame vandenyje galima vilioti kiršlius ir palaidyne meškere.
Strepetys. Beviliodami kiršlius, muselininkai dažnai sugauna vikrųjį strepetį. Būreliai strepečių plaukioja žemiau slenksčių pagrindinėje srovėje, kur smėlio ar smulkaus žvirgždo nusėtas dugnas. Strepečiai gerai kimba visą mėnesį. Masalai tokie pat kaip ir kiršliams.
Kuoja. Kimba prasčiau, negu rugsėjį, nors mėnesio pirmoje pusėje gražių kuojų ežeruose galima sugauti avižėlėmis, o upėse plūdinėmis meškerėmis, prieš tai gerai pajaukinus sliekais, duonos trupiniais, išspaudomis, šutintais grūdais, vabzdžių lervomis. Rudenį geriau tinka gyvulinės kilmės masalas: sliekai, vabzdžių lervos. Ežeruose ieškoma toliau nuo kranto, 4—6 metrų gylyje, nors galima sugauti ir daug seklesnėse vietose.
Karšis, plakis. Karšiai kimba prastai. Būna atvejų, kad viliojant kuojas užkimba ir karšis, bet tai galima vadinti atsitiktinumu. Karšis dažniau ima slieką, negu uodo trūklio lervą.
Šiuo metu daug geriau kimba plakiai. Gaudomi, kaip ir kuojos, ta pačia avižėle ar plūdine meškere, o upėse palaidyne iš valties. Gausiai maitinant, jų galima prisivilioti prie pat valties.
Spalio mėnesį dar gerai kimba pūgžliai. Tačiau šių žuvų ir be didesnio mokslo galima susigauti, Jeigu tik užtinkamos jų vietos. Masalas — kaip ir kuojoms. Spalį meškeriotoją dar kai kada gali nudžiuginti ir šapalas, salatis, meknė, lynas, karpis ir netgi šamas. Svarbu, kokie bus orai ir kokie išmanūs mes būsime.
Dar kartą norime pridurti, kad upėse prasidėjo šlakių ir lašišų nerštas. Budėkime ir saugokime jų ramybę.
