Raimonda, gal nuo žymiosios Širvintos tinklininkų istorijos ir pradėkime? Kaip viskas vyko?
Su draugu stovyklavome prie Širvintos upės. Vakarop netoli mūsų stovyklavietės prisistatė vyrukai ir paklausė, ar mes nieko prieš, jei jie čia tinklą užtrauks. Man, žinoma, tuo momentu visas kraujas gyslose užvirė, bet supratau, kad turiu elgtis ramiai ir viską daryti apgalvotai. Pradėjau su jais šnekučiuotis, o jie pasakojo apie savo darbelius. Taip kitą rytą padedant kolegoms pavyko šiuos veikėjus susemti.
O kas paskatino tapti gamtos apsaugos inspektore?
Nuo pat mažens dienas leidau Dzūkijos miškuose ir ežeruose. Tiek mano tėtė, tiek diedukas buvo žvejai. Gal dėl to man gamta yra tokia artima. Vėliau, jau bestudijuodama Vilniuje geografiją, supratau, kad norėčiau padėti Lietuvos gamtai ir taip savotiškai tarnauti mūsų šaliai. Pradėjau nuo neetatinės gamtos apsaugos inspektorės ir su laiku užaugau iki etatinės pareigūnės. Labai norėjau dirbti šį darbą.
Kaip brakonieriai ir kiti pažeidėjai reaguoja išvydę priešais save jauną merginą – inspektorę?
Kai kurie pamatę automatiškai išsigąsta. Kiti bando ironiškai juokauti: „Gal merginai šalta“ ir pan. Dar kiti bando šakotis, bet aš greit tokias situacijas suvaldau ir drąsuolių ryžtą nugesinu.
Raimonda, tu pati mėgsti meškerioti?
Vaikystėje dažniau meškeriodavau. Dabar ne visada pavyksta rasti laiko šiam užsiėmimui. Bet ne per seniausiai pabandžiau muselinę meškerę – patiko. Retkarčiais pavyksta nuvažiuoti į kaimą ir užmesti kokią plūdinukę.
Kokią didžiausią žuvį pavyko ištraukti?
Nežinau… gal karpį. Bet tikslaus svorio nepasakysiu, manau, buvo kokie 5 kg.
Raimonda, ką galėtum pasakyti meškeriotojams, kurie skundžiasi, kad inspektoriai laiku neatvyksta ar išvis nereaguoja į jų pranešimus?
Reikia pasakyti, kad mūsų pajėgumai tikrai nėra dideli. Bet jei mes iškart nevykstam, tai nereiškia, kad į gautą informaciją nereaguojam. Tiek aš, tiek, ypatingai, mano kolegos tikrai išmanom, kaip reikia dirbti savo darbą. Surinkę faktus, mes tikrai bandome sugauti pažeidėjus. Be to, nereikia pamiršti, kad be žvejybos, mes savo žinioje turime ir medžioklę. Ten brakonieriavimo schemos, sakyčiau, yra net sudėtingesnės.
Taip pat, dažnai meškeriotojai daug rašo ir kalba internetinėje erdvėje, bet paklausti, ar apie daromus pažeidimus praneša gamtosaugai – tyli.
Kokių pažeidėjų žuvų apsaugos srityje pasitaiko dažniausiai?
Pasitaiko visokių. Vieni žmonės pažeidžia taisykles dėl tikrai sunkios materialinės padėties; kiti, kaip aš sakau, yra nagli brakonieriai, kuriems svarbiausia parodyti savo kietumą, apeiti sistemą. Tokie, mano manymu, žalos gamtai padaro daugiausiai. Trečius aš vadinu žiopliukais. Tai tie, kurie tikrai ar tariamai pamiršta, kad neturi žvejo mėgėjo bilieto ir pan.
O kaip reaguoji į tokius pažeidėjų pasiteisinimus kaip: „Nežinojau“?
Paprastai, žmogau, jei eini meškerioti – pasiskaityk taisykles. Ten viskas aiškiai parašyta: kur, ką ir kaip galima gaudyti. Ar vagiančiam žmogui galiotų toks pasiteisinimas: „Aš nežinojau, kad negalima“?
Raimonda, ko palinkėtum visiems meškeriotojams?
Sąžiningiems, taisyklių besilaikantiems, meškeriotojams palinkėsiu gerų laimikių.
Tiesioginę diskusiją apie aplinkosaugininkės darbą, žvejybą ir meilę gamtai su Raimonda Trukanavičiūte stebėkite šį trečiadienį, spalio 9 dieną, 14 valandą Kablys.lt Facebook paskyroje arba per Telia televizijos 11 kanalą.