Štai 5 nuostabą keliantys dalykai, kuriuos naujagimiai moka geriau už mus. Dalis šių gebėjimų yra susiję su išgyvenimu, o kiti kyla iš naivaus kūdikiško požiūrio į pasaulį, į kurį ką tik atvyko.
Vandens instinktas
Naujagimiams būdingi automatiniai refleksai, kuriuos jie vėliau praranda. Vienas tokių yra „nardymo refleksas“, dar žinomas bradikardinio atsako pavadinimu. Šis instinktas, būdingas ruoniams ir kitiems jūros gyvūnams, tikriausiai yra senų laikų, bylojančių apie mūsų jūrinę kilmę, palikimas.
Kaip tai vyksta? Į vandenį panardinti jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai natūraliai sulaiko kvėpavimą. Tuo metu sulėtėja jų širdies darbas, todėl saugomas deguonis, o kraujas cirkuliuoja tarp gyvybiškai svarbiausių organų – širdies ir smegenų. Kūdikiai gali išbūti po vandeniu daug ilgiau nei suaugę žmonės.
Spartus mokymasis
Kūdikiai mokosi nepaprastai greitai. Kiekviena nauja patirtis sukuria naują sinapsę, arba smegenų ląstelių, vadinamų neuronais, jungtį. 3 metų vaiko smegenyse yra apie 1000 trilijonų tokių jungčių - dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Jos pradeda nykti, kai vaikas sulaukia maždaug 11 metų.
Kvantinė intuicija
Trumpa fizikos pamokėlė: kvantinė mechanika - tai keisti, nuostabą keliantys teiginiai, kurie apibūdina elementariųjų dalelių judėjimo dėsningumus ir savybes. Ji teigia, kad dalelė (tokia kaip elektronas ar fotonas) yra nei čia, nei ten, bet abiejose vietose iš karto ir visur tarp jų (kaip debesis, o ne teniso kamuoliukas). Neaiškumai išnyksta tik tuomet, kai dalelių grupės yra didelės; tuomet žmogaus masto realybė atrodo konkreti, o objektų vietos – griežtai apibrėžtos. Bet mūsų patirtis, susijusi su žmogaus masto realybe, trukdo mums suvokti kvantinę mechaniką. Jos intuityviai nesuvokė net Albertas Einšteinas.
Tuo tarpu naujagimiai, kaip tvirtina Masačusetso technologijų universiteto kvantinės kompiuterijos ekspertas Seth Lloyd, tai sugeba.
Jis teigia, kad jaunesniems nei 3 mėn kūdikiams trūksta „objekto nekintamumo“ pojūčio, arba supratimo, kad daiktas vienu metu gali būti tik vienoje vietoje.
Kūdikiai mano, jog objektas gali būti bet kur (tai patvirtina ne tik eksperimentai, bet ir tokie žaidimai kaip „kukū“). Iš to galime spręsti, kad jie turi intuiciją apie kvantinę mechaniką.
Ritmas
Visi kūdikiai gimsta turėdami vidinį ritmo pojūtį. Tai parodė 2009 m. atliktas tyrimas, kurio metu 2 ir 3 d. amžiaus naujagimiams buvo duodama klausytis būgnų muzikos. Kartais muzikos ritmas trumpam sutrikdavo, o kai taip nutikdavo, prie kūdikių skalpų pritvirtinti elektrodai užfiksuodavo pakitusią smegenų reakciją.
Ji kildavo dėl to, kad kūdikiai išgirsdavo ne tai, ką tikėjosi išgirsti, o tai rodo, kad jie jautė ritmą. Gali būti, kad ritmo pojūtį naujagimiai įgyja gimdoje klausydamiesi motinos širdies plakimo. Šis gebėjimas padeda mokytis ir atpažinti tėvų šnekos bei gimtosios kalbos ritmą.
Žavesys
Nors ir gabūs, kūdikiai yra bejėgiai ir labai nuobodūs, ir, jei nebūtų tokie simpatiški, tikriausiai sulauktų daug mažiau aplinkinių dėmesio.
Atlikti kinų ir kanadiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad ir vyrams, ir moterims kūdikiai atrodo mielesni už jau šliaužiojančius mažylius, o šie – mielesni už trimečius. Vaikų žavesys smarkiai sumažėja, kai jiems sueina maždaug ketveri su puse.
Tai laikas, kuomet, pasak tyrėjų, pakinta vaiko veido struktūra ir išnyksta kūdikiams būdingi bruožai - atsikišusi kaktytė, didelė galva, apvalus veidas, didelės akys ir maža nosytė (tai fizinės charakteristikos, kurias mes ėmėme vertinti vykstant evoliucijai).
Būti gražiam kūdikiui yra labai svarbu. Tyrimai rodo, kad mažyliai, kurie turi nedideles akis, plokščias kaktas ir kvadrato formos veidus, sulaukia mažiau dėmesio.