Tarkime, bendradarbis per audringą posėdį šnabždo jums padrąsinančius žodžius: ”Eik į tribūną ir išdrožk jiems viską, ką galvoji!” O jums besikeliant greitai priduria: ”Tik nemurmėk, kaip visuomet !” Pirmu sakiniu jis jus iškelia, antru - nusodina.
Arba štai mergaitė smėlio dėžėje sako berniukui: ”Iškepk man pyragėlį”. Kai berniukas “iškepa” ir visas murzinas ištiesia jai pyragėlį, mergaitė šypteli: ”Fui, koks tu murzinas!” Ir vėl: pirma dalis - gundymas, antra - nusodinimas.
Tapusi moterimi ši mergaitė žaidžia analogišką žaidimą -“Išprievartauta”. Tik šį kartą manipuliacijos susideda iš trijų taktų. Ji pareiškia vyrui, kad jam nerūpi niekas, tik jos kūnas. Nes jis gašlus patinas. Vyras, kiek užgautas, jos keletą dienų neliečia. Po kiek laiko žmona ima dažnai vaikščioti po butą pusiau apsinuoginusi, retsykiais paprašo atnešti jai į vonią rankšluostį...
Kai vyras nesulaukia ir pabando su ja lytiškai suartėti, ji pasiduoda, o po to su pasibjaurėjimu pasako: ”Sakiau, tau rūpi tik mano kūnas !” Dabar ji įsižeidusi, o vyras kaltas.
Ar jūs vaikystėje erzinote kitus vaikus? Tikslas buvo vienas - priversti juos supykti ar pravirkti. Pažiūrėkite, kas atsitinka, jei ši manipuliacija pereina į suaugusiųjų santykius.
Štai žaidimas - “Skolininkas”. Žmogus pasiskolina iš jūsų pinigų arba imasi sutaisyti mašiną. Sutartu laiku skolos neatiduoda, mašinos nesutaiso, bet praneša, kad pažadą įvykdys kitą dieną. Po kelių dienų jūs jo išvis nerandate. Tačiau jis ne sukčius - ateina atsiprašanti SMS žinutė, kad jis būtinai įvykdys pažadą kitą savaitę. Jūs suprantančiai sutinkate.
Kitą savaitę jis praneša, kad viskas bus užbaigta rytoj. Jūs jau kiek suirzęs sutinkate. Rytoj jis vėl dingsta. Pažadai vis tęsiasi. Galų gale jūs pratrūkstate pykčiu. Tuomet jis gali įsižeisti: „Tu ką, manimi netiki? Dėl tokio menkniekio gadini santykius?
Ir išvis (atsidūsta jis kompanijoje) žmonės mielieji, pažiūrėkite, kokie šiais laikais godūs, nepatiklūs, nervingi psichopatai vaikšto aplinkui! Tu jiems mandagiai išaiškini, kad skolą gražinsi, o jie triukšmą kelia“.
Čia nėra finansinė apgavystė, o nauda - psichologinė: pranašumo jausmas prieš jus - žmogų be pusiausvyros. Net ir būdamas ramus žmogus jūs būnate statomas į tokią padėtį tol, kol susierzinate ir pratrūkstate.
Manipuliacijų pagrįstų žaidimų yra daug. Jas netgi skirsto į “šeimyninius”, “visuomeninius”, “seksualinius” ir t.t.
Žinoma, jus gali paguosti tai, kad manipuliuoja žmonės su menku pasitikėjimu savimi, žema savigarba. Tai - jų ginklas pasaulyje, kuris jiems atrodo pavojingas. Todėl jei žmogus su jumis manipuliuoja ir nusodina, reiškia, jog pats jaučiasi tiek pat menkas, kiek menkas pasijuntate jus manipuliacijos pabaigoje.
Kodėl? Todėl, kad dažnas suaugęs žmogus nebūna iki galo suaugęs, jo viduje gyvena vidinis vaikas, kuris jaučiasi per menkas ir per silpnas, kad bendrautų atvirai ir imtųsi atsakomybės.
Prieš manipuliaciją galima panaudoti du atsakus: kontrmanipuliaciją bei nuoširdų atsakymą.
Kontrmanipuliacija prieš “Išeik į tribūną ir išdrožk “ paprasta. Tereikia pasakyti: “Baik tu, žinai, kad aš taip murmu iš tribūnos, kad man nieko neišeis”. Jūs patys save nusodinate ir toliau jūsų nusodinti nebeišeina.
Susidūrus su situacija “iškepk pyragaitį” arba jos tęsiniu – “išprievartauta” – galima pasakyti: ”Žinai, nepažadu, kad aš liksiu “švarus”, nes tikrai esu tik “gašlus patinas”.Čia vėl tas pats ėjimas, išmušantis iš žaidėjos rankų ginklą.
Kai su jumis turi reikalų Skolininkas, visai neblogas ėjimas toks: po eilinio pažado gražinti skolą ar įvykdyti užsakymą pranešti jam: ”Užsakymo gali nevykdyti, tik susitariame dėl vieno dalyko: nuo šiol tu nebeprižadi, kad įvykdysi”. Vargu ar jis negražins pinigų išvis ar neatliks darbo, tuomet jis pereitų į sukčių kategoriją, o tai neleistų jam jaustis viršesniu. Tačiau negalėdamas žadėti, jis negalės jūsų vėliau padaryti “psichopatu”.
Nuoširdus atsakas į manipuliaciją reikalauja, kad jūs būtumėte aukštos savigarbos žmogus. Tuomet jūs atvirai pasakote tai, ką matote, ir ką jaučiate: “Tu iš manęs tyčiojiesi” ir “Man nemalonu”. “Aš matau, kad tu mane gundai”, “O dabar tu taip elgiesi, kad aš jaučiuosi menkesnis”. “Tu pažadi, bet nevykdai pažado ir man darosi pikta”.
Tada jūs suteikiate žmogui žodį. Tai reiškia, kad jūs tiesiog pasakote jam: ”Aš su tavimi nežaidžiu”. Tada jis pajunta, kad jūsų nenusodinsi, jis nustoja žaisti su jumis žaidimus. Ir palieka jus ramybėje. Jis netgi ima jus gerbti. O geriausiu atveju, jei atstato savo savigarbą – nori susidraugauti.
Nes ir jame, ir jumyse gyvena pasitikintis vidinis vaikas, kuris gerai žino, ką reiškia būti stipresniu ar menkesniu už kitą, tačiau taip pat žino, ką reiškia draugauti. Juk draugystė nemėgsta kovos ir nusodinimų, tiesa?
