Simptomai gali prailgti
Koronavirusą profesorius vadina ypatingu bei sako, kad abejonių nekyla, jog įvykus giliems gleivinės pažeidimams, skonio ir uoslės receptoriai dings. „Dažniausiai būna taip, kad uoslė grįžta po savaitės dviejų, kartais po mėnesio. Tačiau pasitaiko atvejų, kada net ir praėjus šešiems mėnesiams žmonės nejaučia nei skonio nei kvapų“, – tikina J.Kalibatas.
Tokia žmogaus būklė įvardijama kaip pokovidinis sindromas. Dabar jau įrodyta, kad nemaža dalis, maždaug ketvirtadalis susirgusių, kenčia nuo pokovidinio sindromo.
„Praėjus ūmiems koronaviruso reiškiniams, kai jau nebekyla temperatūra ir netgi organizme neberandama viruso, kai kuriems ligoniams pasireiškia pokovidinis sindromas. Turbūt pagrindinis simptomas, kuris būdingas, yra nuovargis: žmogus negali normaliai dirbti darbo, sunkiau koncentruoti dėmesį. Kai kurie net ir praėjus šešiems mėnesiams po ligos negali grįžti į prieš ligą buvusius darbingumo rėmus. Taip pat sindromą lydi ir skonio bei kvapo praradimas“, – sako pašnekovas ir priduria, kad tokie dalykai stipriai apsunkina gyvenimą. Pradingus skonio ir kvapo juslėms, pokyčiai būna radikalūs: „Gali kisti net ir mitybos režimas: ką žmogus bevalgytų, nejaučia nei skonio, nei kvapo ir tai trikdo.“
Pažeidžiamos smegenų jungtys
Anot profesoriaus, šie pakitimai gali atsirasti dėl gilių pakitimų smegenyse, kai būna sunaikinami skonio receptoriai ir nyksta nervų galūnėlės, kurios fiksuoja ir skonį, ir kvapus.
„Teko girdėti, kad būna atvejų, kai net praėjus aštuoniems devyniems mėnesiams, juslės iki galo negrįžta. Jeigu tai užtrunka ilgai, siūloma atlikti reabilitacinius pratimus, treniruoti receptorius. Iš pradžių bandyti pauostyti stiprius kvapus, pavyzdžiui, česnako kvapą. Po to mažinti kvapų koncentraciją“, – pataria prof. Julius Kalibatas.
Tiesa, neatmetama galimybė ir kad pažeidimai įvyksta ne tik periferinėse nervų galūnėlėse, bet ir centrinėje smegenų dalyse: „Iš pradžių galvojome, kad virusas pažeidžia tik kvėpavimo takus, plaučius, alveoles, tačiau dabar matome, kad gali pažeisti praktiškai visus organus, gali sukelti net ir kraujagyslių mikro ir makro trombozes. Atlikti skrodimai rodo, kad mikro trombozės aptinkamos praktiškai visose kraujagyslėse, visuose organuose. Tad viena versijų yra tokia, kad galbūt COVID-19 pažeidžia ir centrines smegenų jungtis, kurios atsakingos už uoslę ir skonį.“
Be reabilitacijos apsieinama sunkiai
Faktas, kad atgauti skonį ir uoslę, laukia ilgas darbas. Tačiau receptoriai neprarandami visam gyvenimui. Pašnekovas ramina, kad galiausiai jie tikrai grįš: „Nežinau, kaip būtų, jeigu reabilitacija, praradus uoslę ir skonį, nebūtų taikoma. Tačiau dabar tie pratimai yra taikomi. Juk serga milijonai žmonių, todėl mokslininkai dirba, kuria metodikas, kaip padėti nualintam organizmui.“
Kol kas yra žinoma tik dar viena liga, nuo kurios prarandama uoslė. Tai toks slogos tipas – ozena, kai nosies gleivinė yra taip stipriai paveikiama, kad žmogus nejaučia absoliučiai jokių kvapų: „Sirgdamas ta liga žmogus skleidžia baisų kvapą, o pats neužuodžia nieko. Bet tai jau yra mikrobinis pakenkimas, kurio metu uždegimas veikia ne tik gleivinę, bet persimeta ir į kaulinį audinį.“
Anot pašnekovo, koronaviruso atveju procesas yra kur kas paprastesnis ir uoslę bei skonį atkurti yra kur kas lengviau nei persirgus ozena.
„COVID-19 dar naujas virusas ir nežinome, kas bus dar po metų ar dvejų. Tačiau kol kas matome, kad jusles atkurti galima. Net jeigu tai užtrunka ir šešis devynis mėnesius“, – sako pašnekovas.