Tad nejau tikrai drakonas užkritusiais vokais ir nutįsusiomis krūtimis mirė visiems laikams? Taip, jei įstengsite solidžiai sumokėti Grožio Mesijui – drakono žudikui. Ir ne, jei jūsų grožį darkantys siaubūnai tūno... jūsų galvose.
Plėšikai ir karas pasitarnauja grožiui
Įprastai bet kokį straipsnį apie grožį galima pradėti postringaujant apie Egipto karalienę Kleopatrą, nemarius šios valdovės buduaro ritualus, maudynes piene ir akinamą jos veido odos spindesį. Tačiau šįkart tai kilmingai feodalų pamaivai ditirambų neklius. Priešingai, mes pakikensime iš jos didelės kumpos nosies, kuri senovės Egipte veikiausiai nebūtų buvusi mados klyksmas, jei Kleopatra nors viena ausimi būtų girdėjusi apie plastinės chirurgijos galimybes.
O girdėti ji apie šią medicinos šaką galėjo: plastinės chirurgijos ištakos aptinkamos Senovės Indijoje dar gūdžiais 600 metais prieš mūsų erą. Čia vietinis medicinos veikėjas Sushruta iš kaktos odos formuodavo kažką panašaus į naują nosį nusikaltėliams, kurie savo uoslės organo neteko baudžiami už padarytus nusikaltimus. Vėliau panaši operacija buvo taikyta ir indų moterims, kurias iš pavydo ar dėl paranojos „patobulindavo“ vyrai. Manyta, kad nosies galo nupjovimas yra puiki svetimavimo prevencija. Beje, Sushruta ne tik mėgino pataisyti subjaurotų indžių išvaizdą, bet dar ir aprašė savo patirtį.
Reikėtų paminėti, kad neabejotiną pažangą medicinos mokslui leido daryti ne tik plėšikai ar pavydūs sutuoktiniai – padėjo ir nuolatiniai karai. Turint galvoje, jog plastinę chirurgiją sudaro dvi atskiros dalys – rekonstrukcinė, t. y. atkuriamoji, ir estetinė, būtent pirmosios aukso amžiumi būtų galima vadinti Pirmąjį pasaulinį karą. Štai mūšiuose sužaloti, veidus nudegę ir nutrauktomis galūnėmis kareivėliai vienam prancūzų armijos chirurgui buvo puikiausia dirva praktiniams bandymams su oda atlikti. Ir pastarieji leido įrodyti, jog odos transplantacija yra visiškai įmanomas dalykas.
Šis chirurgas vardu Hippolyte’as Morestinas – smalsus ir atkaklus gydytojas – atvėrė vartus tolesnei plastinės chirurgijos raidai. Įdomus faktas, kad jo paslaugomis naudojosi toks mafijos šulas kaip Alas Capone... H. Morestinui įsteigus savo garsųjį centrą Prancūzijoje, čia užklydo britas Haroldas Gilliesas. Ir nors H. Gilliesas buvo nosies, ausų ir gerklės ligų specialistas, jis taip susižavėjo kolegos prancūzo gydymo technikomis, kad galų gale vienoje Anglijos karo ligoninėje pats ėmėsi rekonstrukcinių veido operacijų. Tad nieko keista, kad britai, prancūzai ir amerikiečiai, anot Kauno plastinės chirurgijos centro gydytojo Tautrimo Aštrausko, iki šiol yra europietiškos plastinės chirurgijos mados diktatoriai.
Mada ar poreikis?
Po kurio laiko gydytojai pastebėjo, kad chirurgines operacijas galima atlikti ne tik prisiuvant ausis suluošintiems vargšeliams, bet ir savo veido bruožais ar kūno linijomis nepatenkintiems pacientams. Nors istoriškai dabartinės estetinės chirurgijos pradžių pradžia laikoma Renesanso Italija, Rytų europiečius pirmosios žinios apie galimybę tobulinti savo išvaizdą ne vien trinant skruostus burokėliais pasiekė žymiai vėliau nei Vakarų šalis. Tai nutiko tik dainininkei Cher atsikračius kelių šonkaulių siekiant laibesnio liemens, dainininkui Michaelui Jacksonui ėmusis veido bruožų metamarfozių ar pirmosioms pornofilmų žvaigždėms vaizdajuostėse apnuoginus silikono krūtines. Prancūzų gydytojai visas šias kūno dailinimo procedūras darė jau aštuntajame dešimtmetyje.
Vis dėlto dabartinis visuomenės požiūris į plastinę chirurgiją gerokai skiriasi nuo prieš gerą dešimtmetį vyravusių nuotaikų – intervencinės grožio procedūros įgijo labiau kosmetinį nei chirurginį atspalvį. Anot psichologo Simono Audicko, viena šio virsmo priežasčių – besikeičianti grožio samprata: „Dabartinis grožio suvokimas, palyginti su praėjusiais dešimtmečiais, pasikeitė drastiškai: nuo įsitikinimo, jog apkūni moteris yra graži ir tinkama vaikams gimdyti, nes turi „atsargų“, iki dabartinių normų, kai idealizuojamas itin lieknas moters kūnas. Bet galima įžvelgti ir sąsają: tas trokštamas lieknumas taip pat sumažino ir gimstamumą. Taigi besikeičiantis grožio suvokimas stipriai pakoregavo ir visuomenėje vykstančius procesus.“
Puikus pavyzdys – dar dvidešimtojo amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje pradėti organizuoti gražuolių konkursai, kurių žavų būrį pernai papildė Vengrijoje surengtas „Mis plastinė chirurgija“. Be abejo, nudailintos panelės tapo puikia reklama grožio chirurgijos centrams, tačiau svarbiausia pabrėžti faktą, kad visuomenei plastinės operacijos tampa norma.
Kita priežastis, kodėl nuomonė apie grožio peilį tampa palanki, – mados daromas spaudimas. Apklausų duomenimis, JAV kas penktas žmogus yra pasidaręs arba svajoja pasidaryti plastinę operaciją. O kai kas antra pacientė maldauja jai suformuoti tokius sėdmenis kaip Jennifer Lopez ar įtaisyti Angelinos Jolie lūpas, kyla minčių, jog šį „kruvino dailinimosi“ vajų skatina žiniasklaida, nes jis komerciškai itin sėkmingas.
Nuo bakst iki čirkšt
Tai pačiai grupei priklausančios operacijos tarpusavyje gali labai skirtis. Štai veido odos patempimo operacija, viena sudėtingiausių ir ilgiausiai trunkančių, konkuruoja su hialurono rūgšties injekcijomis – vos keli bakstelėjimai, ir jokio pooperacinio diskomforto. Skiriasi ne tik procedūrų sudėtingumas, trukmė, reikalingas gydytojo išmanymas bei patyrimas, bet ir kaina – veido operacijos yra pačios brangiausios visoje grožio chirurgijos paletėje. Vis dėlto tai, kokio lygio pagalbos jūsų jaunystei reabilituoti reikės, tiksliausiai nusprendžia tik plastinės chirurgijos specialistas.
Pasak T. Aštrausko, šiuo metu pačios populiariausios yra krūtų didinimo operacijos. Nauja tendencija – didėjantis implantų tūris. „Implantų tūris didėja – vidurkis yra apie 300–330 ml. Pastaruoju metu daugėja sėdmenų didinimo operacijų (dažniausiai savais riebalais).
Net devyniasdešimt procentų pacientų – moterys. Jaunesnio ir vidutinio amžiaus moterys rūpinasi krūtine, riebalų siurbimu, nosies formos korekcija, botulino bei hialurono rūgšties injekcijomis, vyresnės – veido pakėlimo, atjauninimo operacijomis. Vyrams dažniausiai operuojamos nosys, gana dažnai vyrai domisi plaukų persodinimu, nors, deja, Lietuvoje ši paslauga nėra išplėtota. Dažniausiai pacientų amžius yra 30–45 metai.“
Didelės akys pagal kines ir amerikietes
Tarp kitko, dažnokai nutylima apie vieną kinų ir japonų pamėgtą operaciją, kurią gana sunku pavadinti grožio procedūra... Tai – kojų ilginimas. Kadangi vidutinio ir aukštesnio nei vidutinio ūgio kinams žymiai lengviau susirasti gerai mokamą darbą, ne vienas pasiryžta skausmingai ir ilgalaikį diskomfortą sukeliančiai operacijai.
Tarp žemynų galima rasti ir daugiau skirtumų: amerikietės it ordinus nešioja implantais padidintas krūtis ir nė neketina slėpti nenatūralios savo grožio kilmės, o europietės kone dreba, kad tik nebūtų pastebima, jog joms teko kreiptis į plastinės chirurgijos specialistą. Be abejo, skiriasi ir teikiamų paslaugų kokybė bei kaina.
T. Aštrauskas teigia, kad pastaruoju metu populiarėja medicininis turizmas, tačiau jis patikimesnis buvusio Rytų bloko šalyse (Čekija, Lenkija, Baltijos šalys), mat šiose valstybėse palankesnis kainos ir kokybės santykis. Didžiausią lyties keitimo operacijų patyrimą turi Tailando gydytojai, sėdmenų didinimo implantais – brazilai. O štai veido operacijų kainas lemia būtent chirurgo patyrimas ir patikimumas. Pavyzdžiui, JAV galima rasti chirurgą, kuris atliks plastinę veido operaciją už 2 500 dolerių, o kitas darbo imsis tik suderėjęs 25 000.
Skysti riebalai ir mikropjūviai
Kadaise šimtus nužudęs konservų ir uogienių „svečias“ – nuodas numeris vienas –botulino toksinas dabar yra viena populiariausių veido jauninimo procedūroms naudojamų priemonių.
Tačiau nepaisant žvilgančių grožio chirurgijos klinikų vestibiulių ir implantais patobulintų, putnių it kokie skanėstai, krūtų televizorių ekranuose, plastikos chirurgija turi ir nykiąją pusę. Pirmiausia tai plastikos chirurgijos siaubas – asimetrija. Kitos komplikacijos žemiškesnės: kraujavimai, hematomos, infekcijos, odos nejautrumas, negyjančios žaizdos, mėlynės po akimis, nusivylimas, jei rezultatas netenkina. Bet kiek žmogus dėl grožio padaro... Ypač jei tas žmogus yra moteris.
Atskira tema – lūkesčių nepateisinusi operacija, į kurią sudėta tiek vilčių ir, nepamirškime, tiek pinigų. „Įtampos atoslūgis padeda spręsti vidines problemas.
Tarkime, jei žmogų kankina įkyri mintis, jog sumažinus tam tikras apimtis jis atrodys gražiau, tai palengvins tam tikras problemas, tuomet žmogui reikėtų apsilankyti ne tik pas chirurgą, bet ir pas psichologą. Obsesinės mintys greitai nepraeina. Juolab kad obsesija tik padidės, jeigu operacija neatneš laukiamų rezultatų. Be to, išaugs nepasitikejimas gydytojais, bus pagilintos psichologinės problemos. Rezultatas taip pat gali būti ir didėjantis operacijų kiekis – taisant vienas problemas, bus sukeliamos kitos. Taip prasideda pasaka be galo. Tad itin svarbu žinoti, kokiu tikslu atliekamas savęs dailinimas, ko iš to tikimasi, kas nutiks, jei rezultatas netenkins“, – kalbėjo psichologas S. Audickas.
Kaip užuosti gerą chirurgą?
Tad kaip surasti patikimą ir profesionalų estetinės chirurgijos specialistą? Prie jo namo dairykitės „Ferrari“. O T. Aštrauskas pataria: „Geriausia chirurgo vizitinė kortelė – rezultatais patenkinti pacientai, kurie rekomenduoja tą gydytoją kitiems. Šiame interneto amžiuje galima rasti gydytojo darbų internete ar pažiūrėti prezentacijoje konsultacijos metu. Reikėtų pasidomėti chirurgo moksliniais pranešimais, mokslinėje literatūroje spausdintais darbais.“
Geras plastinės chirurgijos specialistas neatliks operacijos neįsitikinęs, kad ši išties reikalinga – savęs dailinimas, kartais net visai nereikalingas, gali būti manija.
Geras plastinės chirurgijos specialistas detaliai išaiškins, ko galite tikėtis po operacijos, kokios komplikacijos ar pavojai jūsų tyko.
Geras plastinės chirurgijos specialistas privers jus įsimylėti po operacijos likusius randelius.
O išvis geriausias plastinės chirurgijos specialistas jums neleis pajusti, koks tas grožio peilis iš tikrųjų aštrus.
*****************************************************
Naujame "L'Officiel" numeryje skaitykite:
Mini, maksi ir futurizmas: 2011 m. pavasaris
Jo brangenybė kašmyras
Juodoji diktatūra: mitai ir realybė
Primirštieji mados iliustratoriai
25-oji Prancūzijos antikvarų bienalė: neįtikėtinos pasaulio civilizacijos grožio akimirkos
Privati meno erdvė Niujorke