Rašau tai, su viltimi, kad pavyks prisibelsti bent į vieno skaitytojo širdį. Esu vieniša mama. Na kaip, jau spėjote mane nuteisti? Ar Jūsų galvose jau prasisuko scenarijus dar negirdėtos istorijos? Ar jau mane nuteisėte? Bet kokiu atveju, nieko tokio. Prašau skaitykite ir toliau.
Esu vieniša mama. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tai yra tokia opi bėda. Tačiau tik tapusi tokia supratau, kad kai kurie žmonės bijo tokių kaip aš. Panašiai kaip bijo gėjų, lesbiečių, kitataučių žmonių, ar bet ko, ko jie nepažįsta ir nesupranta. Sakysite tai nėra baimė? Drįsčiau prieštarauti. Galiu pateikti pavyzdžių, daugybę. Štai pavyzdžiui – susipažįsti su vyru, bendravimas liejasi kaip iš gausybės rago, susitinki puodeliui kavos, po to tave pakviečia vakarienės. Mandagiai atsisakai, nes deja, tą vakarą tau ištrūkti nepavyks. Ponas Gerbėjas to neišsigąsta ir toliau rodo dėmesį, pakartoja savo kvietimą. (Juk dažnas vyras galvoja, kad moters „ne“ reiškia: „taip, tik paklausk dar kartą“. Po ilgų apmąstymų tu sutinki susitikti dar, ir dar kartą. Po kelių smagių, bet neįpareigojančių vakarų tu pasakai, kad turi vaiką kurį augini viena. Ir BAM. Sulauki dar poros žinučių apie orą, ir Ponas Gerbėjas dingsta. Nieko nepaaiškinęs, neatsisveikinęs. O juk, „JUS SIEJO TIEK DAUG BENDRO“...
Arba iškart po pažinties pasakai Gerbėjui.nr.2, kad esi vieniša mama. Jis nedingsta. Jam vaikas netrukdo, jis rodo Jums šiltą dėmesį, priverčia Jus pasijusti reikalinga. Šį kartą viskas tęsiasi ilgiau, pakankamai ilgai, kol du suaugę žmonės pamažu pradeda galvoti apie ateitį, svajoti kartu. Jūs atmetusi visas savo baimes ir nuogąstavimus sutinkate pabandyti. O gal pavyks? Ir kai žinia apie naujai iškeptą porą pasklinda, kažkas pasikeičia. Po kiek laiko nerimo ir liūdesio paaiškėja, kad Gerbėjas.nr.2 , sulaukė daug klausimų iš savos aplinkos (fu, kokie jie savi, jei nesidžiaugia tavo laime?) : „Susiradai MERGĄ su vaiku?“ –„Tu ką, kvailas? Kam tau svetimas benkartas“, -„Baik seni, juk aplink tiek vienišų paukštyčių“.. Ir tada BAM. Sulauki prašymo truputi pabūti atskirai, išgirsti, kad viskas vyksta per greit. Ir tik tu viena širdį jau jauti, kad viskas čia ir baigsis..
Na o moterys? Jos ne ką geresnės. Kai sužino, kad augini vaiką viena, jos pradeda į tave žiūrėti iš aukšto, jaučiasi pranašesnės. Kodėl? Nežinia. Juk nei viena moteris nėra apsaugota nuo to.
Brangiosios ir brangieji, galiu Jums garantuoti, kad nei viena vieniša mama nesvajojo apie tokį gyvenimą. Mes taip pat sapnuodavom tobulą šeimą, apie vyrą, kuris mylės savo vaikus taip pat stipriai, kaip juos mylime Mes. Apie vyrą, kuris bus stiprus, kuris tave palaikys ir paguos kai to reikia. Deja, moteris, kuri augina vaiką viena, turėjo patirti daug negerų dalykų, kad priimtų tokį sprendimą. Daug moterų patiria nepagarbą, išdavystes, melagystes ir net smurtą. Ir tik todėl jos pasirenka būti vienos, tik todėl, kad rūpinasi savo vaikais.
Mielos mamos, stipriai Jus apkabinu. Stiprybės visoms, žinau, kaip kartais viskas slysta iš po kojų, žinau kaip sunku būti ir mama ir tėčiu savo vaikui. Bet vieną dieną viskas stos į savo vėžes, už visus vargus bus atlyginta su kaupu. Aš tuo tikiu.
Mieli vyrai (Gerbėjai), prieš žadėdami mamytėms laimę, prieš įsibraudami į jų širdis, ir prieš sugriaudami sieną kuria jos apsitvėrusios, pagalvokite, ar tikrai atlaikysite šitokią naštą, ar esate tam pasiruošę? Jų visų širdys kartą jau buvo sužeistos, prašau, labai labai prašau nesužeiskite jų dar kartą, jos ir taip daug patyrė.
Brangūs vyrai, kurie pasiryžote būti su moterimi kurią mylite ir Jums nesvarbu aplinkinių piktos nuomonės – lenkiuosi jums žemai. Jūs nuostabūs. Turbūt jau spėjote patirti meilę, kurią Jūsų moterys Jums dovanoja, turbūt matėte akis, žibančias iš džiaugsmo ir su viltimi, kad tai niekad nesibaigs. Be to, gavote dvi, ar daugiau širdžių, vietoj vienos (mamos ir jos vaikų). Linkiu Jums visiems nuostabaus gyvenimo.
Nebijokite mūsų, mes nenorime Jums užkrauti savo rūpesčių, mes tik norime mylėti ir būti mylimos. Giliai širdyse, mes tikime pasakomis.
Aš esu vieniša mama.