Nors Neris yra miesto upė, gyvybės joje netrūksta. Vilnietė nufilmavo, kaip pačia upės pakrante plaukia bebras. Jam, regis, žiūrovai visai netrukdė.

Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad nors bebrų miesto upėse galima sutikti, jų nėra gausu, mat sąlygos čia ne itin palankios – trūksta maisto. Jo teigimu, šie gyvūnai gali pridaryti ir nemažai žalos pakrančių želdiniams bei infrastruktūrai.

„Neris nėra natūrali bebro buveinė, nes tai yra miestas. Bet, pavyzdžiui, Rygoje galima pamatyti bebrų, plaukiojančių upėje prie operos ir baleto teatro. Aišku, kad tokie miesto bebrai nestato užtvankų, jie rausia urvus. Kai kurie jų atsiranda po pakrančių betoniniais įtvirtinimais, todėl taip jie gali apgadinti infrastruktūrą“, – pasakoja jis.

Ieškodami maisto bebrai neretai apgraužia pakrantės medžius. Rygoje, sako gamtininkas, šalia upės sodinami medžiai aptveriami metaline tvora, kad gyvūnai augalo nepasiektų.

Mieste bebrų daug nepamatysi, paprastai čia gyventi lieka tie, kurie pritampa ar jau yra gimę miesto aplinkoje. Vienaip ar kitaip, gyvūnai prisitaiko gyventi netoli žmonių.

„Vykstant bebrų migracijai paaugę jaunikliai išvejami iš tos vietos, kur gyvena jų tėvai, todėl yra priversti ieškoti naujų buveinių. Pasitaiko, kad iš upelių, kurie įteka į Nerį, migruojantys bebrai praplaukia pro miestą, o kai kurie įsikuria netoliese. Jei Vilniaus centre nuolat gyventų bebrų šeimos tai pastebėtume iš apgraužtų medžių, tačiau to neteko matyti“, – kalba D. Makavičius ir sako, kad tokius bebrus aplinkosaugininkai galėtų sugauti gyvagaudžiais spąstais ir išgabenti atokiau. Taip, anot jo, būtų geriau ir gyvūnui, ir miestui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt