Po smarkių liūčių, regioną merkusių 2019 metų spalį, Naivašos ežeras smarkiai padidėjo. Tokio didžiulio ploto jis nebuvo pasiekęs pastaruosius šimtą metų, prarijo nemenką gabalą sausumos, kur kadaise viešpatavo hipopotamai.
Ežero hipopotamai atsidūrė tuose pačiuose sekliuose vandenyse, kuriais naudojasi žvejai, o tai reiškia, kad žmonės atsidūrė akis į akį su tikrai pavojingais laukiniais gyvūnais. Žvejai, kuriems čia sužvejojamas laimikis neretai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, priversti kiekvieną mielą dieną rizikuoti savo gyvybe. Vietos žvejas Ericas Njogu sutiko pasidalinti savo sėkmės istorija, kaip per plauką išvengė tragiškos žūties.
Žvejys iš Kenijos Ericas Njogu: „Tą dieną kaip tik buvo mano pamaina, susidūriau su hipopotamu, kuris mane puolė. Jis man kando. Išgyvenau tik todėl, kad tąsyk plaukiau greičiau už jį. Kitu atveju čia dabar su jumis nekalbėčiau. Čia jų teritorija, ir mus, žvejus, jie laiko įsibrovėliais. Matote, net ir pagijęs vis tiek buvau priverstas čia sugrįžti, nes neturiu kito pasirinkimo, nėra kito pragyvenimo šaltinio. Mano vaikams reikia valgyti, čia ir mano teritorija“.
Ir Ericas ne vienintelis, kuris šiame ežere skaudžiai nukentėjo nuo laukinės gamtos pykčio. Hipopotamai užpuolė ne vieną žveją, vienas po akistatos su šiuo gyvūnu liko be rankos.
Teritorinė kova tarp alkanų žvejų ir piktų hipopotamų, panašu, tęsis ir toliau. Vietos pareigūnai bando šviesti žvejus dėl šių gyvūnų keliamo pavojaus, tačiau alkis neretai stipresnis už bet kokią grėsmę. Remiantis „National Geographic“ duomenimis, kiekvienais metais Afrikoje hipopotamai pražudo apie 500 žmonių.