Įminga iki pavasario

Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad Lietuvoje gyvūnai, kurie minta vabzdžiais, žiemą turi pasitraukti arba rasti kitą būdą kaip sulaukti pavasario: „Paukščiams yra paprasčiau, jie dažniausiai išskrenda. Dalis šikšnosparnių taip pat palieka Lietuvą, iš šiaurinių šalių (Latvijos, Estijos, Skandinavijos šalių) jų atskrenda žiemoti pas mus.“

Šikšnosparniai yra vabzdžiaėdžiai žinduoliai, jie vasaros gale prisikaupia riebalinio sluoksnio, kad galėtų ištverti žiemą.

„Kadangi tai šiltakraujai gyvūnai, jiems reikia, kad temperatūra būtų pliusinė, bet jei bus per šilta, širdis tankiai plaks ir tuos sukauptus riebalus sunaudos, jei per šalta – jie ims drebėti, kad pakeltų kūno temperatūrą ir taip pat praras energijos“, – sako jis.

Pašnekovas tęsia, kad įmigus šikšnosparnių širdis ima plakti vos kelis kartus per minutę. Šie gyvūnai sugeba kūno temperatūrą numušti iki aplinkos temperatūros. Sąstingio metu visos gyvybinės funkcijos sulėtėja arba atsijungia, lieka tik kvėpavimas, sako jis.

Šikšnosparniai D. Makavičiaus nuotr.

„Tačiau šikšnosparniai nėra bejėgiai, jie gali girdėti, tik negali labai greitai sureaguoti, reikia laiko. Jei jis trikdomas, dažnai vaikšto žmonės, kyla oro temperatūra, jis nori tą vietą apleisti. Jei keletą kartų per žiemą jis bus pažadintas nieko blogo nenutiks, bet jei tai kartosis jis pavasario gali ir nesulaukti, todėl gyvūnų reikėtų netrukdyti“, – pasakoja jis toliau.

Ką daryti radus

Gamtininkas sako, kad kai tik vyksta oro permainos, šikšnosparniai ieško kitų vietų ir neretai atsiduria žmonių aplinkoje. Tokiu metu radus gyvūną reikėtų suteikti galimybę tą dieną jam kažkur saugiai pabūti ir jis pats išskris.

D. Makavičius sako, kad radus šikšnosparnį reikia nepamiršti saugumo. Taip pat svarbu įvertinti, ar gyvūnui viskas gerai.

Šikšnosparniai D. Makavičiaus nuotr.

„Pirmiausia reikėtų stengtis gyvūnui sukelti kuo mažiau streso, nes jis yra laukinis, nėra pripratęs prie žmonių. Būtų geriau šikšnosparnį imti su pirštinėmis, nes kelios jų rūšys gali gindamosi prakąsti žmogaus odą. Žinoma, dažniausiai tokiu metu rasti šikšnosparniai yra apatiški, jų kūno temperatūra būna sumažėjusi, todėl jie nesikandžioja, tik gąsdina prasižiodami“, – įspėja gamtininkas.

Pašnekovas teigia, kad kai lauke šalta ar nusimato minusinė temperatūra, galima gyvūną laikinai globai iš nepatogios vietos parsinešti namo: „Reikia rasti vėsesnę patalpą, tada jis sunaudos mažiau energijos, jam reikės mažiau maisto medžiagų. Tinka rūsys, įstiklintas balkonas, jei ten nėra minusinės temperatūros.“

D. Makavičius

Anot jo, rasti šikšnosparniai paprastai būna ištroškę, todėl juos reikėtų pagirdyti vandeniu.

„Kai šikšnosparnis tampa aktyvesnis, pradeda judėti atsinešus į namus, jam reikėtų duoti atsigerti vandens. Pakaktų tiesiog prikišti šaukštelį su vandeniu prie jo nasrų. Taip pat jį reikėtų įdėti į batų dėžutę ( tai daiktas, kurį žmonės dažniausiai turi namuose). Būtų gerai patiesti kokios nors medžiagos, kad gyvūnui būtų maloniau, ir įdėti negilų indelį su vandeniu.

Jeigu naktį bus pliusinė temperatūra, namuose jį galima palaikyti iki tamsos, o tada paleisti lauke sutemus. Galima paleisti ir per balkoną. Geriausia tai daryti kuo arčiau tos vietos, kur jis aptiktas, nes ten jis gerai orientuosis. Galima apsimovus pirštines jį kaip paukščiuką palaikyti ant delno, jis susiorientuos ir nuskris. Kitas būdas – padėti dėžutę su juo kur nors aukščiau saugioje vietoje, palikti iš dėžutės kyšoti audinio gabalą, kuriuo galėtų išlipti, ir kažkur atokiau palaukti, kol jis išskris“, – aiškina šikšnosparnių žinovas.

Šikšnosparniai D. Makavičiaus nuotr.

Gamtininkas sako, kad dienos metu šikšnosparniai yra labai pažeidžiami – jų tyko katės, kuosos, kiti paukščiai, tad geriausia jį paleisti vakare.

Šikšnosparniai žiemoja rūsiuose, tuneliuose, todėl jie nemato dienos šviesos, o temperatūra yra gana pastovi. Gamtininkas sako, kad pabunda jie tada, kai baigiasi riebalų atsargos: „juos pažadina vidinis laikrodis.“

Pranešti apie rastus šikšnosparnius ir pasiteirauti, kaip jiems suteikti geriausią pagalbą, gyventojai gali paskambinę Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijai telefonu +37062030707.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt