Iki perdirbimo – kuo ilgiau naudoti
Perdirbti geriau nei vežti į sąvartyną, tačiau net ir perdirbimo procesas reikalauja energijos, laiko, išteklių, todėl geriausia stiklinę tarą naudoti tol, kol ji gali pasitarnauti. „Stiklo pakartotinis panaudojimas ir rūšiavimas turi didelę svarbą aplinkai, todėl skatiname su stiklu elgtis atsakingai. Stiklainius, užkemšamus stiklinius butelius, stiklinius indus reikėtų naudoti kuo ilgiau, jei jų prisikaupė per daug ir jie nebereikalingi arba stikliniai indai sudužo, juos reikia mesti į specialius tam skirtus konteinerius, kad stiklas būtų perdirbamas“, – patarė aplinkotvarkos bendrovės atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Rasa Viskauskienė.
Arbatos žinovas ir entuziastas Simas Janulis yra pavyzdys, kaip stiklo indus naudoti kuo ilgiau. Vyras mėgsta keliauti, o kelionė be naujos arbatos jam – ne kelionė. Iš svečių kraštų jis parsiveža įdomių arbatžolių, kurioms susidėti praverčia ir įvairūs stiklainiai.
„Su draugais plėtojame projektą – renkame įvairias žoleles Lietuvoje, parsivežame arbatų ir prieskonių iš kelionių po Azijos kraštus, domimės tradicijomis, arbatų mišiniais, jų poveikiu žmogaus organizmui. Čia stiklainiai yra nepamainomi – jie nesąveikauja su kitomis medžiagomis, išlaiko skonį, kvapą, augalo savybes“, – pasakojo S. Janulis.
Nors stiklainiai Simui reikalingi kasdien, vyras sako niekada jų neperkantis – naudoja likusius nuo suvartotų produktų, dalį atiduoda draugai. Pakartotinis naudojimas ne tik naudingas aplinkai, tačiau ir ekonomiškai logiškesnis, nes nereikia turimų indų išmesti, o tuomet pirkti naujų.
Perdirbti galima neribotai
Stiklo konteinerius aptarnaujanti aplinkotvarkos bendrovė per mėnesį Lietuvoje surenka 1600 tonų stiklo, kuris rūšiuojamas ir perdirbimui paruošiamas Vilniaus atliekų rūšiavimo linijoje. Teisingai rūšiuoti svarbu ne tik tinkamą naudoti stiklo tarą, bet ir šukes – perdirbamas stiklas yra lydomas, vėliau iš vientisos masės gaminami nauji gaminiai, todėl visas gyventojų tinkamai išrūšiuotas stiklas nepražūva ir yra perdirbamas. Stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, o gaminant iš stiklo duženų naują produktą sunaudojama apie 35 proc. mažiau energijos, taigi, taupomi resursai.
„Galime perdirbti ir panaudoti pakartotinai net tą stiklą, kuris ilgą laiką gulėjo sąvartyne ar kur nors žemėje. Gamtoje surinkti stikliniai buteliai, stiklainiai, kiti indeliai gali būti rūšiuojami ir tampa naujais gaminiais. Palyginimui, ne visas plastikas gali būti perdirbtas – tam netinka mišrios plastiko rūšys, į pakuočių konteinerį negali būti metami ir plastikiniai žaislai ar kiti gaminiai. Be to, plastikas perdirbamas tik apie 3 kartus, vėliau jis perdirbimui tampa nebetinkamas. Taigi, norint tausoti aplinką, verta rinktis būtent stiklinę tarą, ją naudoti pakartotinai ir tinkamai rūšiuoti“, – paaiškino R. Viskauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ne viskas, kas yra stiklas ar atrodo kaip stiklas yra tinkama stiklo konteineriui. Veidrodžiai, dezinfekcinių priemonių buteliai, elektros lemputės, sudužę elektronikos prietaisų ekranai, automobilių stiklai, keramikos gaminiams stiklo konteineryje ne vieta. Dalis jų turi būti metami į buitinių atliekų konteinerius, kiti – priduodami didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Į stiklo konteinerį galima mesti butelius, stiklainius, stiklo duženas, stiklinius indus.
Taip pat svarbu stiklo nemesti į popieriaus ar plastiko pakuotėms skirtus konteinerius. Juose atsidūrusios stiklo šukės yra pavojingos rūšiavimo centre dirbantiems darbuotojams, gadina rūšiavimo centro įrenginius, todėl stabdo darbą.
