Ekstremalus karštis, pasėlius išdeginanti sausra, rekordinė jūros paviršiaus temperatūra ir beprecedentis ledynų tirpsmas – tai tik keletas iš klimato kaitos padarinių, išvardytų Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ir Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ataskaitoje „Klimato būklė Europoje 2022 metais“.

Žemyne, kuris nuo devinto dešimtmečio šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai kitur pasaulyje, praėjusių metų vasara buvo šilčiausia per visą istoriją, o tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė 2022 metai buvo šilčiausi per visą istoriją.

Nuo 19 amžiaus vidurio pasaulis vidutiniškai sušilo beveik 1,2 laipsnio Celsijaus, o tai sukėlė pražūtingą ekstremalių orų kaskadą, įskaitant intensyvesnes karščio bangas, didesnes sausras kai kuriose vietovėse ir audras, kurios dėl kylančio jūros lygio tapo dar stipresnės.

Nuo to labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi žmonės ir skurdžiausios pasaulio šalys, kurios mažiausiai prisidėjo prie iškastinio kuro išmetimo, skatinančio temperatūros kilimą.

Asociatyvioji nuotrauka

Tačiau poveikis darosi vis stipresnis visame pasaulyje, o šiaurinio pusrutulio regionuose ir aplink ašigalius atšilimas vyksta ypač sparčiai.

Europoje aukšta temperatūra „paaštrino dideles ir plačiai paplitusias sausras, paskatino smarkius miškų gaisrus, dėl kurių susidarė antras pagal dydį išdegęs plotas per visą istoriją, ir sukėlė tūkstančius su karščiu susijusių perteklinių mirčių“, - sakė PMO generalinis sekretorius Petteri Taalas.

Ataskaitoje „Klimato būklė Europoje 2022 metais“ teigiama, kad per 30 metų (nuo 1991 iki 2021 metų) temperatūra visame žemyne pakilo 1,5 laipsnio Celsijaus.

Dėl didelių karščių pernai mirė daugiau kaip 16 tūkst. žmonių, o potvyniai ir audros padarė didžiąją dalį iš 2 mlrd. dolerių nuostolių, patirtų dėl ekstremalių oro ir klimato sąlygų, sakoma ataskaitoje.
Alpių ledynuose 2022 metais buvo užfiksuotas naujas rekordinis masės sumažėjimas per vienerius metus, kurį lėmė labai mažas žiemos sniego kiekis, karšta vasara ir vėjo atneštos Sacharos dulkės.
Panaši situacija buvo ir vandenynuose: vidutinė jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante buvo aukščiausia per visą istoriją, o Viduržemio jūros rytuose, Baltijos bei Juodojoje jūrose ir pietinėje Arkties dalyje atšilimo tempai daugiau nei tris kartus viršijo pasaulio vidurkį.

Miškų gaisrai Sicilijoje

Karščio bangos jūroje, kurios gali išstumti ar net pražudyti gyvūnų rūšis, taip pat truko iki penkių mėnesių kai kuriuose regionuose, įskaitant vakarinę Viduržemio jūros dalį, Lamanšo sąsiaurį ir pietinę Arkties dalį.

Didžiojoje žemyno dalyje iškrito mažiau kritulių nei įprastai, todėl nukentėjo žemės ūkio produkcija ir vandens atsargos, taip pat susidarė sąlygos kilti gaisrams.

Šiais metais regione buvo užfiksuotas antras didžiausias išdegęs plotas per visą istoriją: dideli gaisrai nusiaubė dalį Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Slovėnijos ir Čekijos.

Ispanijos vandens atsargos iki liepos mėnesio sumažėjo iki mažiau nei pusės pajėgumų, o 2022-ieji Pirėnų pusiasalyje buvo ketvirti iš eilės sausesni už vidurkį metai. Kai kuriose Prancūzijos dalyse ūkininkai negalėjo drėkinti savo laukų, sausros pakenkė javų ir vynuogių derliui Vokietijoje.

Sausra taip pat paveikė energijos gamybą, todėl sumenko hidroelektrinių, taip pat kai kurių atominių elektrinių, kurių aušinimui reikalingas vandens tiekimas, rezultatai.

Vėjo jėgainės jūroje

Tačiau teigiamas ženklas ateičiai – ataskaitoje pažymima, kad 2022 metais vėjo ir saulės energija pagamino 22,3 proc. ES elektros energijos ir pirmą kartą aplenkė iškastinį kurą – dujas (20 proc.).

Ataskaitoje teigiama, kad tai lėmė keletas veiksnių, įskaitant „reikšmingą“ praėjusiais metais įrengtų saulės baterijų skaičiaus padidėjimą.

„Saulės ir vėjo energija paprastai papildo viena kitą ištisus metus: saulės spinduliuotė didesnė vėlyvą pavasarį ir vasarą, o vėjo intensyvumas paprastai didesnis žiemą“, – teigiama ataskaitoje.

Nors per pastaruosius 30 metų Europoje nebuvo pastebėta jokių reikšmingų vėjo ar lietaus tendencijų, ataskaitoje teigiama, kad žymiai padidėjo saulės spinduliuotė, o 2022 metais buvo užfiksuotas didžiausias saulės spinduliuotės kiekis nuo 1983 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA