K. Trečiokas sako, kad nėra pagrindo reikalauti kompensacijų iš „Volkswagen“, kadangi techninių apžiūrų metu anglies dvideginio (CO2) ir azoto oksido išmetimas nėra tikrinamas. Kietųjų dalelių išmetimas, pasak jo, neviršija normų.
„Teisiškai neturime pagrindo. Deja, pagal nustatytas normas, kurias tikriname, negalime teigti, kad pažeisti reikalavimai. (...) Kad galėtume nustatyti padarytą žalą, visus tuos 6,5 tūkst. automobilių turėtume išbandyti realiu važiavimu, o tai net teoriškai neįmanoma“, - BNS sakė K. Trečiokas.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas atliko tyrimą dėl „Volkswagen“ automobilių, kurių taršos rodikliai buvo melagingi. Ministerija aiškinosi, kiek šalyje yra tokių automobilių bei kokių veiksmų prieš Vokietijos koncerną galima imtis.
Pasak ministro, nors už padarytą žalą aplinkai kompensacijų nebus reikalaujama, ketinama griežtinti automobilių patikrą - ES valstybės ir EK svarsto priimti direktyvą, pagal kurią techninės apžiūros metu būtų tikrinamos ir CO2 bei azoto oksido normos.
„Iki 2017 metų vidurio svarstoma priimti dokumentą, greičiausiai tai bus direktyva, kuri reglamentuotų griežtesnes taršos normas ir patikrinimus. Tai bus daroma palaipsniui, kad automobilių gamintojai galėtų prisitaikyti“, - teigė K. Trečiokas.
Anot jo, tokiu atveju gamintojai laboratorijose turėtų sertifikuoti variklius, o šalys narės techninių apžiūrų metu matuotų daugiau taršos rodiklių.
Lietuvoje yra apie 6,8 tūkst. „Volkswagen“ automobilių su neteisingus taršos duomenis rodančia įranga. Tarp jų - 4805 lengvieji bei 1692 - komerciniai, taip pat 294 „Audi“, kuriuose yra naudojami EA 189 modelio dyzeliniai varikliai.
„Volkswagen“ rugsėjį pripažino, jog 11 mln. dyzelinių automobilių visame pasaulyje turi įrenginius, kurie gali klastoti taršos bandymų rezultatus. Valstybės visame pasaulyje ėmėsi tyrimų ir grasina teismais, o „Volkswagen“ galimoms išlaidoms atidėjo 6,5 mlrd. eurų, nors specialistų vertinimu nuostoliai bus gerokai didesni.