Šį šeštadienį Šventojoje bus atidarytas pramoginių ir žvejų laivų uostas. Čia prisišvartuos pirmosios jachtos, pramoginiai laiveliai.
Senovėje buvęs svarbus pirklių ir žvejų uostas, konkuravęs su Klaipėda ir Ryga, Šventosios uostas ilgai laukė atkūrimo. Planus visiškai atstatyti uostą puoselėjo Lietuvos ir Lenkijos respublikos, kol nebuvo okupuotos Rusijos, paskui tai bandyta daryti tarpukario Lietuvos laikais, ilgai apie atkūrimą kalbėjo ir šių dienų nepriklausomos valstybės valdžia.
Laivų savininkai džiaugiasi dabar galėsią pasiūlyti poilsiautojams ilgesnį plaukiojimo jūra maršrutą, o vietos valdžia teigia, kad jai uosto atidarymas bus paskata gražinti miestą.
Kviečia į šventę
Šventosios uosto atidarymo proga kurorto pakrantėje bus surengtas mažųjų jachtų paradas, finišuos regata, kurioje jachtos lenktyniaus nuo Klaipėdos iki Šventosios, o uostą atstatinėjusios įmonės BGS ir „Hidrostatybos“ vadovai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) įteiks simbolinius raktus.
Šventėje visi bus kviečiami pasivaišinti žuviene, vyks folklorinių ir vaikų kolektyvų pasirodymai. Šventosios kultūros centre bus rengiami istoriniai skaitymai apie miestelio praeitį.
Vadovaujantis Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymu, atkurtame uoste bus aptarnaujami pramoginiai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai. Taip pat čia apsistos valstybės sienos apsaugos tarnybos, gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivai.
Kol neįsteigta Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto atkūrimo darbais rūpinsis ir šiam uostui priskirtą žemės sklypą patikėjimo teise valdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Žada plėstis
Direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pasakojo, kad kol kas įgyvendintas tik pirmasis uosto atkūrimo etapas. „Dabar įplauka išvalyta iki 3 metrų gylio, prie krantinių gali švartuotis 2–2,5 metro grimzlės laivai. Šis projektas direkcijai kainavo apie 4 mln. Lt“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Uosto akvatorijoje įrengtos plaukiojančios prieplaukos 40 laivų, kurių ilgis iki 12 metrų. Rytinėje dalyje užteks vietos dar 30 mažesnių laivelių.
A.Čėsnienė tvirtino, kad, atsižvelgiant į uosto populiarumą, bus svarstoma tolesnė jo plėtra. „Ispanų kompanijos „Alatec“ parengtoje galimybių studijoje siūloma nutiesti į jūrą 400 m ilgio molus, kurie apsaugotų Šventosios upės žiotyse įkurtą uostą nuo bangų ir smėlio sąnašų. Tada akvatorijoje būtų galima įrengti apie 500 laivų švartavimo vietų“, – aiškino ji.
Šie darbai kainuotų 180 mln. Lt. Jų tikimasi pritraukti iš ES fondų. Antrojo etapo darbai truktų iki 2013 m.
Pasak A.Čėsnienės, Šventosios uostas visada bus skirtas tik pramoginei laivybai. Uostas teiks ir laivų laikymo paslaugas. Pasak KVJUD direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, parai palikti 6–10 m ilgio laivą Šventojoje kainuos 30 Lt. „Bet jeigu savininkas nuomosis švartavimo vietą mėnesiui, mokestis bus 350 Lt, o jei ilgiau nei 2 mėnesiams – minėtai sumai taikysime 20 proc. nuolaidą“, – teigė direktorė.
Ir laukia, ir bijo
Pramoginių laivų savininkai džiaugiasi naujuoju uostu. Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas sakė, kad dabar verslininkai galės paįvairinti savo paslaugas.
„Iki šiol nuo Klaipėdos plukdėme tik iki Palangos tilto ir atgal, – kalbėjo jis. – Dabar maršrutas pailgės, todėl uostas neturėtų būti tuščias.“
Antra vertus, A.Valentinas pastebi, kad Šventoji gali pasirodyti nuobodi turistams. „Kažkur toli nuo prieplaukos niekas nenorės eiti, o uosto apylinkės yra tragiškos: stūkso apleisti namai, nėra jokių pramogų objektų“, – apgailestavo jis.
Palangos savivaldybei priklausančios Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas pripažino, kad uostas bus ne tik kurorto traukos centras, bet ir didelis iššūkis vietos valdžiai. „Savivaldybė, kuriai priklausome, daugiau lėšų skiria Palangai, o Šventajai tenka mažiau dėmesio, – pripažino jis. – Reikės labai pasitempti, kad nenuviltume atplaukiančių laivais poilsiautojų.“
E.Čilinskas pasakojo, kad uostas gali pakeisti ir kurorto pobūdį. „Nuo seno Šventoji buvo ramus šeimų kurortas, čia mažai atvažiuodavo turtuolių. Dabar gali būti, kad čia dažniau lankysis ir didesnės prabangos ieškantys žmonės“, – mano seniūnas.
Tūkstantmetė istorija
Šventosios upės žiotyse uostas galėjo būti įkurtas dar prieš tūkstantį metų. Šventoji ilgai buvo strategiškai svarbesnė už Palangą, o XVI a. anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti didelį uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. Čia veikusiose laivų dirbtuvėse lankėsi anglų, olandų ir švedų laivai, kurie išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų.
1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. Tarpukario Lietuvoje uostas tarnavo žvejybai, čia planuota įkurdinti karinį laivyną. Sovietmečiu kurį laiką Šventojoje bazavosi torpediniai karo kateriai. Vėliau uostas buvo visiškai apleistas.
Nuo 2002 m. vyko ginčai tarp verslo ir valdžios struktūrų dėl detaliojo uosto plano, nustatant sklypų ribas. Po metų Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, kad tikslinga atkurti uostą. Paskui ilgai rengti įvairūs dokumentai. Tik 2009 m. uostui priskirtas 15,3 ha ploto žemės sklypas ir 209,6 ha išorinė akvatorija, o realūs darbai pradėti šių metų pradžioje.
Pajūryje yra ir daugiau naujovių
Vasarą pasitikęs pajūris pažėrė ir daugiau naujienų poilsiautojams. Norintieji persikelti iš Senosios perkėlos į Smiltynę dabar vyksta ne į Kruizinių laivų terminalą, o į kitapus upės esantį Šiaurės ragą. Čia švartuojasi keltai „Kintai“ ir „Nida“.
Kai prie naujai pastatyto pirso buvo sudarytos sąlygos vienu metu švartuotis dviem keltams, pradėta rengti tiesioginius kelto reisus į Jūrų muziejų. Numatyti 4 reisai per dieną, kurie yra suderinti su Jūrų muziejuje rengiamais jūrų liūtų pasirodymais.
Šiaurės rage įsikūrė ir Jūrų muziejaus kasa, todėl žmonėms nereikės gaišti laiko dar vienoje eilėje muziejuje. Į Šiaurės ragą galima grįžti iš Jūrų muziejaus arba iš įprastos keltų švartavimosi vietos Smiltynėje su tuo pačiu bilietu.
Šią vasarą Šiaurės rage klientai bus aptarnaujami laikinuose statiniuose, kurie perkelti iš Kruizinių laivų terminalo. Kitais metais prie krantinės turėtų iškilti vieno aukšto, 450 kv. m ploto statinys su kasomis, keleivių laukimo sale, sanitarinėmis patalpomis, kavinuke.