Baltijos šalims nebepratęsiant BRELL sutarties ir 2025 m vasarį atsijungus nuo rusiškos elektros sistemos, elektros kainos Lietuvoje neturėtų keistis, tikina energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, didės sistemos balansavimo kaštai, bet daugiausiai poveikio kainai turės atsinaujinančių energ...
BRELL
264 статей
![](https://api.delfi.lt/media-api-image-cropper/v1/201cbbf0-6bda-11ed-af62-69b92b1dcac9.jpg)
BRELL – posovietinė energetikos sistema (kitaip – IPS/UPS), kurioje veikia penkios valstybės: Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva ir Latvija (jų pavadinimų pirmosios raidės). Sistema valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Sinchronizuodamos elektros tinklus su žemynine Europa, Baltijos šalys ketina 2025 metais atsijungti nuo BRELL žiedo. Iki 2024 metų rugpjūčio 7 dienos Lietuva planuoja pranešti, kad nepratęsia BRELL sutarties.
Lithuanian, Latvian and Estonian electricity transmission system operators have signed a document to inform Russia and Belarus about the upcoming withdrawal from the BRELL electricity ring next year.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė dokumentą, kuriuo informuos Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo bendroje elektros sistemoje (BRELL žiede) nuo kitų metų vasario, antradienį pranešė energetikos ministras Dainius Krei...
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai artimiausiu metu ketina informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos (IPS/UPS) 2025 metų vasarį, praneša Energetikos ministerija.
Lietuvos kelias į energetinę nepriklausomybę – kaip Rusija kišo pagalius į ratus ir įvykęs svarbus lūžis (25)
Lietuva pateko į sovietinės energetikos infrastruktūros spąstus, o pabėgimas iš jų reikalavo toliaregiškos vizijos ir šimtamilijoninės Vakarų paramos, sako politikos formuotojai ir ekspertai. Todėl pasitraukimas iš Rusijos energetikos įtakos yra bendra Lietuvos ir Europos Sąjungos istorija, kuri raš...
Žiniasklaidos tyrimų kompanija „Mediaskopas“ atliko trejų metų straipsnių, parašytų Rusijoje apie tai, kaip Lietuva ketina atsijungti iš dar sovietinio elektros tinklo ir prisijungti prie Europos, analizę. Per trejus metus buvo parašyta daugiau nei 3000 straipsnių apie tai, kaip Lietuva skursta ir k...
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos minist...
Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ...
Energetikos ministras Dainius Kreivys patikina, kad Lietuvos pasiruošimas atsijungti nuo rusiškos ir prisijungti prie europietiškos elektros sistemos vyksta pagal projektą ir įvyks 2025 m. pradžioje.
Baltijos šalims ruošiantis po metų atsijungti nuo rusiškos ir prisijungti prie europietiškos elektros sistemos, prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius sako, kad visos su sinchronizacija susijusios rizikos – valdomos.
Lietuvos elektros energetikos sistema po metų taps viena saugiausių Europoje, įsitikinęs energetikos ministras, nematantis kliūčių trims Baltijos šalims kitų metų vasarį pasitraukti iš posovietinio BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa.
Ilgametis betono įmonės vadovas – apie Kaliningrade paliktus lietuvių pinigus, didžiausias problemas ir kokį patarimą turi valdžiai (11)
Šakių rajone įsikūrusi įmonė „Gelgaudiškio gelžbetonis“ ilgus metus gamina betono gaminius, kurie pasitarnauja ne tik žmonių kasdienybėje, bet ir siekiant įgyvendinti strateginius tikslus energetikoje. Jos vadovas Edmundas Rinkevičius pasidalijo, ką mano apie šalies mokesčių politiką, kaip vertina d...
Energetikos ministerija inicijuoja pirmuosius teisės aktus, kuriuose Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „Harmony Link“ planuojama tiesti sausuma. Ja pildomas ir sinchronizacijos projektų sąrašas.
Akivaizdu, kad dar nesame absoliučiai nepriklausomi, neveikiami Rusijos, tačiau mūsų atsparumas Rusijos poveikiui gana aukštas, sako mokslininkas Tomas Janeliūnas, kuris atliko tyrimą „Rusijos įtakos Lietuvai indeksas 2022–2023 m.“ Pavyzdžiui, rusiškai propagandai Lietuvos visuomenė, anot tyrimo aut...
Prasidėjus trims rinkiminėms kampanijoms, tokių vertinimų išgirsime vis daugiau: jie dirba rinkimams, tai – rinkiminiai triukai, viskas vyksta tik dėl rinkimų, kur jie buvo anksčiau ir pan. Ir nors tai iš dalies yra tiesa arba panašu į tiesą, būtent todėl, kad „iš dalies“, tai nieko nepaaiškina ir n...
Elektros kainų šuoliai iškėlė klausimų – kodėl jų sumažinimui Lietuva nepasitelkė savos elektrinės? (32)
Elektros kainų šuolis praėjusią savaitę daliai vartotojų sukėlė klausimų, kokį vaidmenį tuomet atliko Lietuvos energetikos infrastruktūra. Gamybos ar kaupimo įrenginius valdančios bendrovės komentuoja, kad nors dalis sistemų aktyviai dirbo, kai kurie pajėgumai vis dėlto negalėjo dalyvauti rinkoje.
Aukštumas pernai pasiekusios energijos kainos šiemet nurimo, tačiau 2024 metams prognozuojamą stabilumą gali bet kada sujaukti karinių konfliktų pagilėjimas ir besikeičiančios gamtos sąlygos, teigia su „Delfi“ kalbėję energetikos ekspertai ir rinkos dalyviai. Daliai gyventojų kiti metai prasidės ele...
2024 m. Lietuvos energetikos sektoriaus infrastruktūros įmonės toliau ruošis Baltijos šalių sinchronizacijai su Vakarų Europos elektros tinklais, planuoja besitęsiančią atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumų plėtrą.
Antradienį Europos Sąjungos energetikos komisarė ir už energetiką atsakingi Baltijos šalių bei Lenkijos ministrai pasirašė politinę deklaraciją, kuria patvirtino savo įsipareigojimą iki 2025 m. vasario sujungti trijų Baltijos valstybių elektros tinklus su kontinentine Europa per Lenkiją.