Prie TV ekranų praleidžia daugiau laiko
Vystantis technologijoms, plintant išmaniesiems telefonams, planšetiniams bei nešiojamiems kompiuteriams, vis daugiau gyventojų TV turinį žiūri mobilių įrenginių ekranuose. Tačiau žmonių, TV programas žiūrinčių televizoriuje, skaičius nemažėjo, o laiko, praleidžiamo prie televizoriaus ekrano, trukmė toliau augo. 2017-aisiais metais kiekvienas Lietuvos gyventojas per dieną prie televizoriaus praleido vidutiniškai 3 val. 56 min. – vienuolika minučių daugiau nei 2016-aisiais ir daugiau nei dvidešimčia – nei 2015-aisiais.
Televizoriaus žiūrėjimo trukmė ypač augo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų – 2017 metais vidutiniškai vienas suaugęs Lietuvos gyventojas prie TV ekrano kasdien praleido po 4 val. 17 min. – 12 minučių daugiau nei ankstesniais metais. 4-17 m. amžiaus vaikai televizorių žiūrėjo vidutiniškai po 2 val. 3 min. kasdien.
TV rinkos lyderiai 2017-taisiais, kaip ir ankstesniais metais, išliko tie patys: didžiausią auditorijos dalį pagal žiūrėtą laiką, matuojant tik „gyvo“ žiūrėjimo duomenis, turėjo LNK (15,2 proc.) bei TV3 (15,1 proc.), o įvertinus ir atidėto žiūrėjimo duomenis, konsoliduota LNK kanalo auditorijos dalis sudarė 16,4 proc., TV3 – 16,8 proc. LRT kanalų grupei priklausantis visuomeninis transliuotojas „LRT Televizija“ turėjo 10,5 proc. konsoliduotos auditorijos dalį. Šie trys kanalai buvo lyderiai ir pagal per dieną pasiektos auditorijos dydį: konsoliduotais duomenimis, TV3 pasiekė 41,7 proc., LNK – 40,1 proc., o „LRT Televizija“ – 32,3 proc. Lietuvos gyventojų kasdien.
Populiariausios 2017 m. TV laidos buvo Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynės, kuriose žaidė Lietuvos rinktinė, Eurovizijos dainų konkurso finalai, o taip pat tradiciniai „Auksiniai svogūnai“ bei pramoginės, muzikinės laidos ir filmai.
Daugėja žmonių, kuriems internetas – kasdienė medija
2017 metų bendrieji Lietuvos interneto skvarbos rodikliai (bendra mėnesio auditorija) augo 2 procentiniais punktais. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, dalis kinta nežymiai, tuo tarpu didėja dalis reguliariai besinaudojančių internetu. Per pastaruosius ketverius metus labiausiai augo interneto dienos auditorija – nuo 60 iki 70 proc. Ši tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – augs Lietuvos gyventojų dalis, kuriems internetas yra kasdienė medija.
Interneto dienos pasiekimas per metus beveik nekito tik jauniausioje amžiaus grupėje (15-29 m.) ir siekė 93 proc., o 30-49 m. amžiaus grupėje dienos pasiekimas augo daugiausiai, nuo 75 proc. iki 82 proc. Interneto dienos auditorijos augimas pastebimas ir vyriausioje 50-74 m. amžiaus grupėje, nuo 40 proc. 2016 metais iki 45 proc. 2017 metais.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, jau keletą metų pastebima tendencija, jog auga žmonių dalis, kurie prie interneto jungiasi per išmanųjį telefoną. 2017 metais išmaniuoju telefonu prie interneto jungėsi 64 proc. interneto naudotojų ir tai yra 6 proc. punktais daugiau nei 2016 metais (58 proc.) arba 21 proc. punktu daugiau nei 2015 metais (43 proc.). Interneto naudojimas išmaniaisiais telefonais toliau augs ir gali būti, jog ateinančiais metais aplenks naudojimąsi nešiojamaisiais kompiuteriais. Tokius įrenginius turi vis daugiau Lietuvos gyventojų, mobiliojo interneto ryšio infrastruktūra šalyje taip pat yra gerai išvystyta, o daugelis technologinių inovacijų šiandien yra orientuotos būtent į mobiliuosius įrenginius.
Šias tendencijas svarbu turėti omenyje verslui teikiant paslaugas internetu, planuojant reklamos kampanijas ar tiesiog komunikuojant su klientais, kuriems išmanieji telefonai su interneto ryšiu suteikia galimybę realiu laiku dalintis savo komentarais ir įvertinimais, atsiliepimais apie įmonę ar produktą.
Socialiniais tinklais kasdien naudojasi beveik pusė Lietuvos
2017 metais TOP5 veiklos internete buvo: naudojimasis internetinės paieškos sistemomis („Google“, „Yahoo“ ir t.t.) ieškant reikalingos informacijos, naujienų skaitymas naujienų portaluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas vaizdo portaluose (pvz. „Youtube“), elektroninis paštas bei informacijos apie prekes ir paslaugas paieška per paieškos sistemas. TOP5 veiklos nepakito lyginant su 2016 m.
Socialiniais tinklais 2017 metais kasdien naudojosi 45 proc. Lietuvos gyventojų, 6 proc. punktais daugiau nei 2016 m. Akivaizdu, kad didžiausia dalis socialinių tinklų vartotojų koncentruojasi jauniausioje amžiaus grupėje (15-29 m.) – 89 proc. šio amžiaus atstovų kasdien lankėsi socialinėje erdvėje. Beveik dvigubai mažiau – 51 proc. 30-49 m. amžiaus grupėje ir 13 proc. 50-74 m. amžiaus gyventojų kasdien naudojosi socialiniais tinklais.
„Facebook“ (97 proc. soc. tinklų naudotojų) ir „Youtube“ (94 proc.) naudotojų skaičius per metus nepakito ir tai vis dar populiariausi socialiniai tinklai Lietuvoje. Didžiausias reguliarių naudotojų augimas 2017 metais matomas „Instagram“, „Pinterest“ ir „Linkedin“ socialiniuose tinkluose.
Kalbant apie elektroninę komerciją, 42 proc. Lietuvos gyventojų teigė perkantys internete. Daugiausia perkančiųjų internete buvo tarp 15-29 m. amžiaus gyventojų – 67 proc., tačiau lyginant su 2016 m. didžiausias augimas pastebimas 30-49 m. grupėje, nuo 47 proc. iki 55 proc. Perkančių internete tarp 50-74 m. amžiaus gyventojų kiekis nekito – 16 proc.
Dažniausiai internetu perkamos prekės – bilietai į renginius, drabužiai ir batai, kosmetika ir parfumerija, buitinė, elektroninė technika bei lėktuvo bilietai.
Daugiau tyrimo rezultatų galite rasti čia.