„Tokio teismo sprendimo ir tikėjausi“, – feisbuke antradienį po sprendimo „MG Baltic“ byloje parašė V. Čmilytė-Nielsen. Sulaukusi kritikos lavinos, politikė suskubo patikslinti, kad taip ji įvertino tik tą teismo sprendimo dalį, kuri yra susijusi su Liberalų sąjūdžio partijos išteisinimu. Nepaisant to, opozicija ragina Seimo pirmininkę svarstyti apie pasitraukimą iš pareigų.
I. Tarakavičiūtė teigia, kad tokia stipri nepasitenkinimo Seimo pirmininkės pasisakymu banga viešojoje erdvėje labai aiškiai pademonstravo tvirtą žmonių poziciją: dalis visuomenės yra visiškai nepakanti netgi pagalvojimui apie galimą korupcinį veiksmą, tad bet koks to pateisinimas sulauks griežtos reakcijos.
„Ar tai kenkia V. Čmilytės-Nielsen reputacijai? Taip, bet svarbu ir pasakyti, kad ne visi paslydimai jau taip ima ir negrįžtamai sugriauna turėtą reputaciją. Viskas labai priklauso nuo to, ar iki šiol buvo kaupiami kreditai, ar iki to momento buvo kuriama ir puoselėjama turima reputacija. Susidūrus su reputacine krize išgyvena tie, kurie iki tol atsakingai į tai investavo. Šiuo atveju Seimo pirmininkei skauda ir skaudės, tačiau tikiu, kad tai nebus kritinis pasitikėjimo asmeniškai ja praradimo momentas“, - sako viešojo sektoriaus reputacijos valdymo ekspertė.
Didesnę reputacinę žalą dėl savo žodžių, I. Tarakavičiūtės nuomone, patirs ne pati V. Čmilytė-Nielsen, bet visas viešasis sektorius. „Kalbant apie reputaciją labai svarbu prisiminti, kad tu esi stiprus tiek, kiek yra reputaciškai stiprus sektorius, kuriame veiki. Iššokti institucijai ar įstaigai gerokai aukščiau nei yra jos atstovaujamo sektoriaus reputacija yra labi sudėtinga. Tad tokiais atvejais, kai susvyruoja pasitikėjimas vienu iš svarbiausiu šalies pareigūnų, svyruoja ir krenta pasitikėjimas pirmiausiai partijomis, Seimu ir visu viešuoju sektoriumi“, – teigia ekspertė.
Nepasitikėjimas viešuoju sektoriumi gali lemti realią žalą valstybei, įsitikinusi I. Tarakavičiūtė. Tai veda prie būtinų šaliai reformų nepalaikymo, emigracijos, mokesčių vengimo, atsisakymo keisti savo gyvenimo būdą, jeigu to prašo valstybė – pavyzdžiui, taupyti senatvei, renovuoti namus, saugiau vairuoti ir pan.
„Svarbu suprasti, kad viešojo sektoriaus reputacija tiesiogiai lemia šalies atsparumą krizėms ar įvairioms nesėkmėms. Viešuoju sektoriumi pasitikinčiai visuomenei susidūrusi su negandomis, šios būna laikomos labiau vienkartiniais įvykiais nei ilgalaike nesėkme. Visuomenė tiki, kad valstybė bus pajėgi išspręsti kylančias problemas ir užtikrinti gyvenimo stabilumą bei gerovę. Dėl šių priežasčių viešojo sektoriaus institucijų reputacija yra svarbi ne tik joms pačioms, bet ir valstybei. Tad V. Čmilytė-Nielsen – kaip Seimo pirmininkė – turėtų ne tik rūpintis savo partija, bet ir jausti atsakomybę už gyventojų pasitikėjimą visa valstybe“, – pabrėžia Rūta Gaudiešienė, konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ partnerė, „Customer Centric Consultancy“ vadovė.
Šiuo metu vyksta Didysis reputacijos indekso tyrimas, kurį septintus metus iš eilės atlieka konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų bendrovė „Customer Centric Consultancy“ kartu su komunikacijos paslaugų agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“, Investuotojų forumu, Lietuvos marketingo asociacija LiMA.
Atrinktas 72 organizacijas, kaip ir kasmet, vertina trys respondentų grupės: plačiosios visuomenės atstovai, nuomonės lyderiai (ekspertai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir t. t.) ir sprendimų priėmėjai.
Atnaujintas klausimynas atskleis, kokią įtaką verslo įmonių, viešųjų įstaigų ir valdžios institucijų reputacijai padarė per metus įvykę procesai ir ypač – reakcija į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
