Asmeninės komunikacijos svarba ir naudojimas auga nuolat. Dar 2015 m. tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ darytas tyrimas atskleidė, kad net 88 proc. žmonių rekomendacijomis iš nuomonės lyderių pasitiki labiau, nei bet kokia kita reklamos forma. Na, o koronaviruso krizė parodė, kad asmeninė komunikacija šiame emocijų kupiname laikotarpyje yra kaip niekad efektyvi.

Žmonės pavargo nuo korporacijų šaltakraujiškumo

Įmonės savo socialinių tinklų profiliuose beveik visada bendrauja šaltai. Jeigu maždaug 2011 m. tokia komunikacija žavėdavo, suteikdavo pasitikėjimo įmone tuo metu dar kiek neįprastoje internetinėje erdvėje, dabar šis standartinis bendravimas daugelį vargina. Per tiek metų mes jau matėme tūkstančius šabloniškų įmonių įrašų ir jie tikrai nebekelia susidomėjimo.

Andrius Baranauskas, „Tele2“ komunikacijos vadovas, tikriausiai, buvo vienas pirmųjų žmonių mūsų šalyje, įvaldęs asmeninės komunikacijos meną. Tą gana sėkmingai vėliau pritaikė ir Žygimantas Mauricas, Ieva Koncevičiūtė, Audrius Milukas, Mantas Bertulis ir daugybė kitų nuomonės lyderių. Šių asmenybių paslaptis yra ta, kad jie komunikuoja ne tik apie savo atstovaujamas organizacijas – jie diskutuoja apie savo sekėjams aktualias situacijas, kartais papasakoja ir apie savo asmeninį gyvenimą. Tik labai nedidelė dalis šių žmonių pranešimų yra skirta įmonės reprezentavimui ir reklamai. Kai tik vienas iš 10-ies ar 20-ies įrašų yra tiesioginė reklama, sekėjai tikrai nepyksta ir vis dar pasitiki įmone, ypač jeigu ta reklama yra pateikta taip pat įdomiai, kaip ir kiti įrašai. Tokia komunikacija sukuria artumo jausmą, primena, kad organizacijoje irgi dirba realūs žmonės.

Kitaip tariant, įmonių atstovai paprastai siūlo ne tik kitokį turinį, bet ir išskirtinę jo formą. Visų korporacijų komunikacijos stilius yra gana panašus, tuo tarpu kiekvienas žmogus kalba skirtingai ir tai dažniausiai daro natūraliai. Žargonai, skoliniai, sarkazmas, humoras – visa tai sukuria natūralią, netobulą kalbėseną, ko soc. tinkluose trūksta jau kurį laiką. Na, o koronavirusas, dar visai neseniai uždaręs mus visus namuose, alkį tikram bendravimui ir nesurežisuotai saviraiškai tik dar labiau padidino.

Socialinių tinklų prioritetas – asmenybės

Soc. žiniasklaidos valdymo platformos „Hootsuite“ duomenys rodo, kad 2019 m. pabaigoje soc. tinklo puslapio įrašą vidutiniškai matydavo apie 5,5 proc. jo sekėjų. Paprastai sekamų žmonių ar draugų įrašus „Facebook“ rodo dažniau, kadangi prieš kelis metus atnaujintas šio soc. tinklo algoritmas vis daugiau dėmesio skiria būtent žmonėms – dabar draugai ir sekami asmenys „Facebook“ rodomi daug dažniau nei įmonių puslapiai.

„LinkedIn“ situacija kitokia, bet išvados tos pačios. Šiame soc. tinkle mokama reklama yra ypač brangi, o organiškai užauginti puslapį nėra lengva. Sprendimas? Komunikacija asmeniniame profilyje, į kurią jūsų kontaktai, „LinkedIn“ soc. tinkle vadinami connections, atkreipia dėmesį, spaudžia „patinka“, komentuoja ir taip platina jūsų žinutę savo sekėjams. Kadaise ir „Facebook“ naujienų sraute būdavo galima matyti, kokius įrašus pakomentavo ar palaikino jūsų sekami žmonės, tačiau galiausiai šios funkcijos buvo atsisakyta. Tuo tarpu „LinkedIn“ tinkle tai leidžia nemokamai pasiekti labai didelį kiekį žmonių.

Šiuo metu vis dažniau kalbame apie įspūdingas vaizdo įrašų soc. tinklo „TikTok“ pasiekiamumo galimybes, tačiau „LinkedIn“ potencialas yra ne ką mažesnis ir šį soc. tinklą pritaikyti gali daug didesnis kiekis prekės ženklų ir jų atstovų.

Tendencija buvo matoma seniai, bet virusas ją paspartino

Asmeninės komunikacijos augimas Lietuvoje intensyvėti pradėjo dar prieš maždaug dvejus metus. Tai galima pastebėti ir pagal augantį „LinkedIn“ paskyrų mūsų šalyje skaičių, ir pagal dažniau pastebimus įvairių įmonių atstovus „Facebook“ platformoje. Koronavirusas tik paspartino tai, kas būtų bet kuriuo atveju įvykę. Pandemija su kartu sekusiu karantinu daug kam leido atrasti daugiau laisvo laiko ir erdvės saviraiškai.

Neabejotinai geriausiai per karantiną pasirodę komunikatoriai Lietuvoje, be jau daug kur minėtų politikų ir visuomenininkų, yra Ričardas Savukynas, Linas Kojala, Mark Adam Harold, Aleksandras Izgorodinas, Žygimantas Mauricas ir Audrius Milukas.

Komunikacijos lyderių šios krizės metu turėjome nemažai, o daugelis, pastebėję, kaip puikiai jiems sekėsi komunikuoti, be abejo, stengsis šiuo žmonės pasivyti. Tai yra džiuginanti tendencija, kuri reiškia, kad nuo šiol soc. tinkluose matysime vis mažiau kačiukų, šabloniškų įrašų ir vis daugiau tikro, įdomaus bei naudingo turinio.

M360