VII dalis

Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą

Justina Maciūnaitė

„Kaip upė prasideda nuo upokšnio, taip ir girtavimas prasideda nuo taurelės. Žmogus pasidaro alkoholiku ne iš karto, bet palaipsniui“, – 1959 metais knygoje „Alkoholio žala“ rašo gyd. M. Vitėnas. Nors joje ir neapsieinama be ideologijos ir melo, tačiau tokios knygos buvo skirtos „auklėti“ Sovietų Sąjungos gyventojus: alkoholio vartojimas, girtų darbininkų padaromas brokas, nelaimės ir pan. pasiekė ribą, kokios Sovietų Sąjungos valdžia toleruoti nebegalėjo. VII „Sauso įstatymo“ dalyje – apie tai, kodėl skatinimas gerti atsisuko prieš pačius skatintojus.

Tikrinama degtinės kokybė. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (V. Ščiavinskas)


Sunki psichologinė atmosfera skatino gerti

Istorikai nesiima vertinti, dėl ko visais laikais lietuviai nevengė taurelės. Tačiau visuomet daugiausiai strėlių tenka alkoholio vartojimui palankiai politikai. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto lekt. dr. Marius Ėmužis priduria, kad Lietuvoje sovietų okupacijos metais pirmiausia buvo geriama dėl psichologinių priežasčių: monotoniškas darbas, nuobodulys, nuovargis, įtampa, bendra atmosfera (baimė), režimo politika (pvz.: turto nacionalizacija, kolektyvizacija).

Pasak istoriko, buvo geriama ir dėl menko užimtumo, tinkamo laisvalaikio neorganizavimo, ir dėl augančios pramonės, didėjančios gamybos, pasiekiamumo, alkoholio įperkamumo, o valstybė iš alkoholio gaudavo didžiules pajamas.

Nors išsamių tyrimų apie alkoholio vartojimą sovietmečiu nėra, lekt. dr. M. Ėmužis sako, kad yra paplitusi nuomonė, jog alkoholio vartojimas sovietmečiu stipriai augo.

Degtinės ir likerių ekspozicija. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (Algimantas-Aleksandras Brazaitis)

„1991 metais išleistame leidinyje „Alkoholizmo ir girtavimo problemos“ skelbiama, kad 1984 m. vienam gyventojui teko 10,9 litro absoliutaus alkoholio. Augo ir alkoholizmo atvejų – 9 deš. 1000 gyventojų buvo skaičiuojama 16,17 (1985 m.), 16,4 (1988 m.) alkoholizmu sergančių ligonių, kai tuo pat metu narkomanų-toksikomanų pacientų buvo 0.06-0.11 tūkstančiui gyventojų, 1991 m.“, – duomenis vardija pašnekovas.

Pirmiausia buvo geriama dėl psichologinių priežasčių: monotoniškas darbas, nuobodulys, nuovargis, įtampa, bendra atmosfera (baimė), režimo politika (pvz.: turto nacionalizacija, kolektyvizacija).

Toje pačioje knygoje teigiama, kad visame pasaulyje gyventojai susiduria su alkoholio vartojimo problemomis. Tikinama, kad nuo 1930 iki 1965 metų pasaulyje sergančiųjų alkoholizmu skaičius padidėjo daugiau kaip 50 kartų. Ar tai tikra statistika, pasakyti sunku, tačiau istorikai pritaria, kad alkoholizmas tuomet tikrai buvo stipriai paplitęs. Tuometiniais PSAO duomenimis, girtavimo ir alkoholizmo paplitimas skyrėsi priklausomai nuo to, ar šalis ekonomiškai išsivysčiusi, ar joje daugiau pramonės, ar žemės ūkio rajonų.

Kas daugiausiai gėrė?

1991 metais išleistame leidinyje „Alkoholizmo ir girtavimo problemos“ bandoma analizuoti, kuri visuomenės grupė daugiausiai vartojo alkoholį. Nustatyta, kad daugiausiai problemų su besaikiu alkoholio vartojimu turi žemos kvalifikacijos darbuotojai, neturintys aukštojo išsilavinimo. Taip pat – kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.

„1983 m. kaimo gyventojai sudarė beveik 27 proc. visų respublikos narkologinių ligonių, 1985 m. – jau 33 proc.”, – tokia statistika vardijama 1991 metais išleistame leidinyje, kuri rodo ne tik tai, kad kone trečdalis dėl alkoholio vartojimo problemų turinčių asmenų gyvena kaimiškose vietovėse, bet ir tai, jog alkoholio vartojimas kaimiškose vietose augo.

Utenos nealkoholinių gėrimų darymo alaus cechas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (V. Gulevičius)

Čia pat rašoma, kad apie 60 proc. vyresnių nei 16 metų vyrų suvartodavo 20 litrų absoliutaus alkoholio per metus. Lekt. dr. M. Ėmužis pabrėžia, kad prie tokios alkoholio vartojimo statistikos tikrai prisidėjo ir aukštesniam visuomenės sluoksniui priklausantys sovietmečio Lietuvos gyventojai.

Nustatyta, kad daugiausiai problemų su besaikiu alkoholio vartojimu turi žemos kvalifikacijos darbuotojai, neturintys aukštojo išsilavinimo. Taip pat – kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.

Mark Lawrence Schrad knygoje „Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje“ rašo, kad nors anksčiau alkoholį vartodavo daugiausia vyrai, 9 dešimtmečio pradžioje reguliariai gerdavo daugiau kaip 90 proc. sovietų moterų. Geriančių motinų vaikai mirdavo gerokai dažniau, gimdavo per mažo svorio ir pirma laiko, fizinių ir protinių negalių, ką ir kalbėti apie vaisiaus alkoholinį sindromą. Alkoholio vartojimas dažnai tapdavo nepageidaujamų lytinių santykių ir nepageidaujamo nėštumo priežastimi. Smarkiai išaugus abortų skaičiui daugiau moterų tapdavo pirma laiko nevaisingos. Girtuokliaujančiose šeimose anksti pradėjo gerti ir vaikai. Girtaujama iš kartos į kartą.

Alkoholizmas prigyja palaipsniui, todėl iškart jo įveikti neįmanoma

Girtavimas ir alkoholizmas išties kenkė ne tik Sovietų Sąjungos reputacijai, bet ir pasiekimams. Baudžiamųjų bylų rinkiniuose esantys įrašai leidžia suprasti, kad girtavimai dažnai baigdavosi muštynėmis, kūno sužalojimais ir net žmogžudystėmis. VU Istorijos fakulteto lekt. dr. M. Ėmužis akcentuoja, kad sovietų valdžia matė Sovietų Sąjungos technologinės ir, svarbiausia, karinės pažangos stojimą dėl alkoholio vartojimo. Pasaulyje prasidėjęs sunkus, stiprios tarpusavio konkurencijos laikotarpis, žinomas kaip Šaltasis karas, neleido atsipalaiduoti Sovietų Sąjungai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurios konkuravo kone geopolitiškai, ekonomiškai, ideologiškai, norėjo viena kitą aplenkti mokslo, technologijų, technikos srityse. Todėl ypač svarbu buvo sumažinti alkoholio vartojimą visuomenėje, pradedant nuo alkoholio vartojimo kontrolės darbo vietose dėl rizikos gauti broką ir panašiai.

„Gerai, jei gamina šaldytuvą ir pagamina nekokybišką, valdžiai tai gali nerūpėti, bet jeigu gamina ginklą, granatą, bombą? Taip gal girtą tautą valdyti lengviau, bet sovietai siekė, kad žmonės dalyvautų politinėje, komunistinėje veikloje, neliktų apolitiški, tam buvo visokios politvalandėlės, universitetuose mokoma marksizmo-leninizmo ir pan. Girtumas, chuliganizmas buvo netoleruojamas, su juo kovojama. Bet, žinoma, tai menkai ką keitė, nes vis tiek buvo geriama“, – tikina pašnekovas.

1953 – 1987 metų archyvinėse nuotraukose užfiksuota, kaip tuometiniai milicininkai viešosiose erdvėse žadina girtus piliečius, kaip klesti alkoholio gamybos pramonė: tūkstančiais litrų gaminamas, pilstomas ir parduodamas alus, vynas, degtinė. Populiarėja ir taurieji gėrimai. Tiesa, šalia alkoholinių gėrimų, gaminami ir vaisvandeniai. Jie ypač išpopuliarėjo prasidėjus blaivybę puoselėjantiems judėjimams. Kol valstybė lobsta iš alkoholio gamybos, prieš alkoholio vartojimą nusiteikę gyventojai, galimai dar ir pakurstyti tuometinės valdžios, kuri norėjo sumažinti girtuoklystę Sovietų Sąjungoje, pradėjo rengti piketus, demonstracijas, skelbdami apie alkoholio vartojimo žalą. Pradėti leisti leidiniai, kuriuose kalbama apie girtuoklystės mastus ir žalą ne tik žmogui, bet ir valstybei.

Ypač svarbu buvo sumažinti alkoholio vartojimą visuomenėje, pradedant nuo alkoholio vartojimo kontrolės darbo vietose dėl rizikos gauti broką ir panašiai.

Anot lekt. dr. M. Ėmužio, per paskutinius 25 Sovietų Lietuvos egzistavimo metus alkoholio realizacija padidėjo 3,5 karto.

Kauno degtinės ir spirito gamykla. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (V. Ščiavinskas)

1985 metais Sovietų Sąjungai pradėjo vadovauti Michailas Gorbačiovas. Tais pačiais metais, gegužės 16 dieną, Aukščiausios Tarybos prezidiumas išleido įstatymą „Dėl kovos su girtuoklyste ir alkoholizmu“, liaudyje pavadintu „Pusiau sausu įstatymu“, dar žinomą kaip Gorbačiovo prohibicija. Tačiau, anot lekt. dr. M. Ėmužio, alkoholio gamybos ir įsigijimo ribojimai nesprendė tikrosios problemos – alkoholizmo. Ligos, kuri vešėjo ne tik žemesniame socialiame sluoksnyje. Nes juk „Kaip upė prasideda nuo upokšnio, taip ir girtavimas prasideda nuo taurelės. Žmogus pasidaro alkoholiku ne iš karto, bet palaipsniui“, – 1959 metai, knyga „Alkoholio žala“, kurios autorius yra gyd. M. Vitėnas.

Kaip Sovietų Sąjungoje „prigijo“ „Pusiau sausas įstatymas“, skaitykite kitoje „Sausio įstatymo“ publikacijoje.

0
Apie projektą
DELFI pristato naują multimedijos pasakojimą „Sausas įstatymas“, kuriame bus aptarti įvairūs Lietuvos istorijoje pasitaikę alkoholio vartojimo įstatymai: nuo tų, kurie vertė valstiečius ir baudžiauninkus pirkti alkoholį, nors šie jo nenorėjo vartoti iki generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo „sauso įstatymo“ ir dar daugiau.

Pasakojimų ciklas „Sausas įstatymas“ nėra tik apie draudimus ar alkoholį – tai proga pažvelgti į Lietuvos istoriją visai kitu kampu ir išvysti, kaip kito mūsų tautos požiūris ir vertybės.

Iniciatoriai

Taip pat skaitykite

Vytautas Didysis nebuvo blaivininkas: už girtuoklystę nebaudė, o už kitus nusikaltimus net liepė patiems pasikarti (I dalis)
Girtuoklystė, venerinės ligos ir azartiniai žaidimai: tai ne filmo siužetas, o mūsų protėvių kasdienybė (II dalis)
Carinė Rusija puikiai įvaldė žaidimą su alkoholiu: Lietuva pasekmes jautė ir po 1990-ųjų (III dalis)
Didžiausiu galvos skausmu rusams tapęs Valančius buvo paruošęs aiškų planą: imperija turėjo griūti (IV dalis)
Lietuvos kontrabandos aukso amžius: galiojo degtinės monopolis, bet lietuviai gėrė „jūros šnapselį“ (V dalis)
Paragavusius laisvės, lietuvius skandina karas ir degtinė: gėrė, nes negalėjo to pakelti (VI dalis)
Laikai, kai alkoholis liejosi laisvai: tarsi tradicija girtuoklystė ėjo iš kartos į kartą (VII dalis)
Parduotuvėse dingo degtinė – ne bėda: gėrė nuo naminukės iki aušinimo skysčio (VIII dalis)
Su laisvės vėjais – blaivios tautos idėja: kiek lietuviai buvo pasiryžę pamiršti taurelę (IX dalis)