Joana neiškart suprato, ką reiškia ją kankinęs nuovargis ir troškulys: klastingos ligos rykštė kerta vis daugiau žmonių

Diabeto diagnozę išgirsta ne tik vis daugiau suaugusių, bet ir vaikų, todėl ši liga laikoma viena sparčiausiai augančių XXI amžiaus sveikatos problemų. Deja, dalis pacientų į diabeto diagnozę žvelgia pro pirštus ir neskuba imtis mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčių, o tai – itin pavojinga ir gali baigtis skaudžiomis komplikacijomis, dėl kurių sutrinka įvairių organų veikla, gresia apakimas ar net mirtis. Vis dėlto, ankstyvieji simptomai leidžia laiku aptikti ligą – apie tai, kaip juos atpažinti ir kaip gyventi su liga, savo patirtimi pasidalino 15 metų 2 tipo cukriniu diabetu serganti Joana ir Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedros lektorė Milda Kuskienė.

Pirmas signalas – pavalgius užtemdavo akyse ir apimdavo didžiulis nuovargis

55–erių Joana prisimena, kad diabetas jos gyvenime atsirado prieš 15 metų, tačiau šia diagnoze ji rimtai susirūpino vos prieš pusmetį. Anot jos, anuomet, kai gliukozės kiekio kraujyje tyrimai rodė 6–7 mmol/l, jos gydytoja į problemą taip pat žiūrėjusi pro pirštus.

„Prieš 15 metų tikrai ne tokia priežiūra buvo, kaip dabar. Sakydavo „maistą žiūrėk“, o ką ten žiūrėti, buvo neaišku. Man atrodė, kad gerai maitinuosi – šeimoje augo trys vaikai, turėjome savo sodą, daug daržovių, namuose nebuvo nei jokių kokakolų, čipsų ir saldainių, nei cukraus į kavą ar arbatą“, – sako Joana, serganti 2–ojo tipo diabetu.

Moteris tęsia, kad pirmuoju ligos signalu tapo didžiulis nuovargis, kurį ji jautė po dviejų vėlesniųjų gimdymų. Pavalgius aptemdavo akyse ir ji taip nusilpdavo, kad turėdavo pusvalandžiui prigulti.

Negalėdama naktį išsimiegoti ir patirdama daug streso, dieną ji natūraliai daugiau valgydavo, nes taip nusiramindavo. Nors ji prisimena visuomet buvusi liekno sudėjimo, tačiau per paskutinius du nėštumus, būdama 35 metų, ji priaugo 25 kilogramus, kurių negalėjo numesti.

„Žingsnis po žingsnio, cukraus tyrimai pasiekė 8–9 mmol/l ir man pasakė – diabetas. Pasakė matuotis cukrų, davė rekomendacijų knygelę, o aš, tiesą sakant, nieko sąžiningai ten nedariau. Gyvenau, kaip gyvenau. Vėliau pastebėjau, kad organizmui tikrai negerai, nes kankino didžiulis nuovargis, troškulys, dažnai ėjau į tualetą. Kai pasitikrinau cukrų prieš metus, jis buvo pakilęs iki 15 mmol/l. Tai gavau velnių nuo gydytojos – sako, arba tu kažką daraisi, arba visai bus prasti popieriai“, – sako Joana.

Išgelbėjo cukrų matuojantis laikrodis, mitybos pokyčiai ir vaikščiojimas

Taigi, prireikė daugybės metų, kol Joana nusprendė susiimti. Taisyklinga gyvensena sergant cukriniu diabetu jai iki tol atrodė lyg tamsus miškas, kol studijuojanti dukra nepatarė pasidomėti prancūzų biochemike Jessie Inchauspe, tyrimų ir knygų apie diabetą autore, iš kurios sėmėsi žinių, kaip teisingai maitintis.

„Man tai buvo fantastiškas atradimas, nes rekomendacijos labai elementarios. Pavyzdžiui, šaukštelis paprasčiausio acto į vandens stiklinę prieš pagrindinį valgį sumažina cukraus šuolį apie 20–30 proc. Lėkštelė daržovių prieš desertą taip pat sumažina cukraus šuolius. Be to, įsigijau laikrodį, kurį nešioji visą laiką ir matai cukraus kiekį savo kraujyje. Nuo tos dienos per mėnesį cukrus nukrito nuo 15–17 mmol/l iki 13 mmol/l“, – rezultatais džiaugiasi Joana.

Sergant diabetu, bulvės Joanai tapo didžiausiu nuodu – suvalgius vos vieną cepeliną, cukraus lygis gali pakilti iki 20 mmol/l. Moteris prisipažįsta, kad labiausiai iš visų produktų, kurių teko atsisakyti, būtent bulvių ji labiausiai ir ilgisi, nes gyvendama kaime jas mėgo valgyti kone kasdien. Be to, teko atsisakyti duonos, išskyrus pilno grūdo, ir ryžių.

„Pagrinde tinka daržovės, kiaušiniai, žuvis ir mėsa. Didžiausias diabetiko draugas, sakyčiau, yra kopūstas – kai jį valgau, žinau, kad mano cukrus bus tobulas. Taip pat tinka uogos, pavyzdžiui, šilauogės, o slyvų, apelsinų ir mangų valgyti nebegaliu. Cukraus matuoklis yra ir stebuklas, ir rykštė, nes kai jo nenešioju, jaučiu, kad labiau atsipalaiduoju, dažniau kokį saldainį pagriebiu“, – pastebi Joana.

Moteris džiaugiasi, kad pandemijos metu išsiugdė sveiką įprotį kasdien nueiti po 10 kilometrų. Anot jos, fizinis aktyvumas po kiekvieno valgio padeda palaikyti geresnį cukraus lygį. Nors šiandien į diabetą moteris nebežiūri pro pirštus, ji pažįsta ne vieną žmogų, kuris į šią ligą nekreipia dėmesio, o tai – labai pavojinga.

„Aš labai bijau diabeto. Savo giminėje mačiau du žmones, kurie baigė gyvenimą su nupjautomis kojomis. Kiti sako, kad dabar taip neatsitinka – kaip tai ne, jeigu vienam prieš 5 metus tai nutiko. Jei būtų anksčiau susirūpinęs, būtų ilgiau gyvenęs. Būna ir dar viena baisi komplikacija – diabetikai apanka. Sako, „aš jau beveik nieko nematau“. Diabetikų gyvenimas trumpesnis ir ne toks kokybiškas. Tai labai klastinga liga“, – įspėja Joana.

Sergančiųjų cukriniu diabetu vis daugėja: kas tai lemia?

Kaip teigia Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedros lektorė Milda Kuskienė, cukrinis diabetas – opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, laikoma viena iš sparčiausiai augančių XXI amžiaus pasaulinių sveikatos problemų.

Nustatyta, kad 2021 m. diabetu sirgo 537 mln. žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali siekti 643 mln., o iki 2045 m. – 783 mln. sergančiųjų cukriniu diabetu. Be to, 2021 m. 541 mln. žmonių nustatyti gliukozės tolerancijos sutrikimai, kurie ateityje gali sąlygoti cukrinio diabeto ligos atsiradimą.

Anot M. Kuskienės, nerimą kelia ir tai, kad kasmet daugėja vaikų ir paauglių iki 19 metų amžiaus, sergančių cukriniu diabetu. Vien per 2021 metus daugiau nei 1,2 milijono vaikų ir paauglių susirgo 1 tipo cukriniu diabetu. Lietuvoje statistiniai duomenys taip pat neguodžiantys – oficialios statistikos portalo duomenimis, 2022 metais Lietuvoje 1 tipo cukriniu diabetu sirgo 8751, o 2 tipo cukriniu diabetu – 147694 asmenys.

„Didėjantį sergamumą cukriniu diabetu lemia daugelis faktorių. Pirmiausiai – senstanti visuomenė. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė jam sirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat ir medicinos pasiekimai, kurie lemia greitesnę diabeto diagnostiką, geresnį diabeto gydymą. Todėl sergantieji cukriniu diabetu ilgus metus, kontroliuodami gliukozės kiekį kraujyje, gali išlikti aktyviais ir darbingais. Tačiau svarbiausia sergančiųjų diabetu skaičiaus didėjimo priežastis – nesveikas gyvenimo būdas – tai neracionali mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nuolat patiriamas stresas“, – pagrindines augančio sergamumo cukriniu diabetu priežastis įvardija M. Kuskienė.

Jei giminaičiai serga cukriniu diabetu, tikimybė susirgti ir patiems – didesnė

Lektorės teigimu, cukrinis diabetas gali būti diagnozuojamas įvairiais gyvenimo tarpsniais.

„1 tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ir jauniems žmonėms. Jo atsiradimas susijęs su paveldimumu, autoimuniniais organizmo sutrikimais. 2 tipo cukriniu diabetu dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys ir jiems ligos priežastimi įvardijamas nesveikas gyvenimo būdas ar gretutinės, insulino gamybą ar pasisavinimą lemiančios ligos“, – išskiria M. Kuskienė.

Ji nurodo, kad didesnę tikimybę susirgti 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu turi asmenys, kurių šeimoje pirmos eilės giminaičiams (tėvams, broliams, seserims ar vaikams) buvo nustatyta ši liga. Cukrinio diabeto atsiradimo riziką didina antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai bei netinkama mityba.

Anot lektorės, būtina paminėti ir nėščiųjų – gestacinį diabetą, kuris nustatomas, kai nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių sutrinka insulino išsiskyrimas bei insulinui jautrių receptorių veikla.

„Gestacinis diabetas Lietuvoje nustatomas 1,5 proc. nėščiųjų, dažniausiai nuo 20–24 nėštumo savaitės. Tikimybė susirgti gestaciniu diabetu didesnė vyresnėms nei 25 metų amžiaus, nutukusioms, kiaušidžių policistozę turinčioms moterims. Gestacinio diabeto riziką didina jei ankstesnių nėštumų metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas ar gimė sunkesnis nei 4 kilogramų vaikas“, – rizikos faktorius įvardija ji.

Ligą išduoda ankstyvieji simptomai: diagnozė lemia kardinalius gyvensenos pokyčius

M. Kuskienės teigimu, pirmieji cukrinio diabeto požymiai pasireiškia priklausomai nuo ligos tipo.

„1 tipo cukrinio diabeto požymiai išryškėja gana greitai. Pirmiausia stebimas mažėjantis svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs, vėliau pasireiškia burnos džiūvimas, troškulys ir dažnas bei gausus šlapinimasis. Pacientai skundžiasi energijos stoka, jaučia bendrą silpnumą. Ilgainiui sausėja oda, gali atsirasti odos ir gleivinių sausumas“, – nurodo M. Kuskienė.

Kai kurios cukrinio diabeto komplikacijos gali būti mirtinos

„Susirgus 2 tipo cukriniu diabetu, liga ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl gali praeiti ne vieni metai, kol ji bus diagnozuota. 2 tipo cukriniam diabetui progresuojant atsiranda panašūs simptomai, kaip sergant 1 tipo cukriniu diabetu, taip pat stebimas galūnių šalimas, nutirpimas ir dilgčiojimas, regos sutrikimai, dažnos ir sunkiai gydomos infekcinės ligos, negyjančios žaizdos“, – teigia lektorė.

Anot jos, pajutus šiuos simptomus, ypač jei šeimoje buvo nustatyti cukrinio diabeto atvejų, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskyręs diagnostinius tyrimus galės nustatyti cukrinio diabeto ligą. Paminėtini ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai, kurių metu, net ir nejaučiant cukriniam diabetui būdingų simptomų, rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

M. Kuskienė pažymi, kad nustatyta cukrinio diabeto diagnozė dažnai lemia kardinalius gyvenimo būdo pokyčius. Anot jos, pagrindinis gliukozės kiekio reguliavimo principas, susirgus cukriniu diabetu – gera angliavandenių apykaitos kontrolė organizme.

„Tinkamai kontroliuojant savo ligą, keičiant gyvenimo būdą, mažėja cukrinio diabeto nulemtų komplikacijų išsivystymo tikimybė ar sulėtinamas jų progresavimas. Gera angliavandenių kontrolė leidžia užtikrinti, kad sergančiojo diabetu gyvenimas beveik nesiskirtų nuo sveiko žmogaus. Tačiau sergantysis cukriniu diabetu turi išmokti gyventi su šia liga harmoningai derinant tris veiksnius: tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir, jei reikia, gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą“, – sako M. Kuskienė.

Lektorė pažymi, kad fizinis aktyvumas – svarbi cukrinio diabeto valdymo dalis. Svarbu pasirinkti tinkamą ir mėgstamą fizinio lavinimo, mankštos būdą, priklausomai nuo pomėgių ir fizinio pasiruošimo. Ji pabrėžia, kad fiziškai aktyvūs sergantieji cukriniu diabetu geriau kontroliuoja ligą, gerina kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą, lengviau įveikia stresą.

„Sveika ir subalansuota mityba yra vienas iš esminių veiksnių, padedančių sėkmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir palengvinti cukrinio diabeto eigą. Sergantiesiems cukriniu diabetu rekomenduojama pilnavertė, subalansuota mityba, todėl ir draudžiamų produktų nėra. Pagrindinė mitybos taisyklė – užtikrinamas santykis tarp suvartoto maisto ir išeikvotos energijos. Kiek energijos gaunama su maistu, tiek pat jos būtina išeikvoti fizinio aktyvumo metu“, – teigia M. Kuskienė.

Lektorė įspėja, kad sergantiems cukriniu diabetu rekomenduojama atsisakyti alkoholio, nes jis didina vienos iš diabeto komplikacijų – hipoglikemijos riziką. Anot jos, pavartojusio alkoholio ir hipoglikemiją patiriančio asmens savijauta yra panaši, todėl yra didelė tikimybė laiku nepastebėti sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje.

„Susirgus cukriniu diabetu svarbu bendradarbiauti su medikų komanda – šeimos gydytoju, gydytoju endokrinologu, bendruomenės slaugytoju, slaugytoju diabetologu bei dietologu. Laiku ir tinkamai paskirtas gydymas, nuolatinė gliukozės kiekio kontrolė kraujyje bei specialistų konsultacijos svarbi cukriniu diabeto kontrolės dalis. Specialistai konsultacijų metu išmokys, kaip tinkamai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, kaip pasirinkti naudingiausius maisto produktus, kokie ligos simptomai rodo ligos paūmėjimą. Laikantis jų rekomendacijų galima išvengti cukrinio diabeto komplikacijų, išlikti aktyviems ir darbingiems“, – pabrėžia M. Kuskienė.

Ignoruoti diagnozę pavojinga: kyla sunkių komplikacijų rizika

Ne visi, išgirdę cukrinio diabeto diagnozę, skuba keisti mitybos ir gyvensenos įpročius. M. Kuskienė įspėja, kad ilgai nediagnozuotas cukrinis diabetas arba prastai reguliuojamas gliukozės kiekis kraujyje gali lemti diabeto komplikacijų atsiradimo tikimybę. Diabeto komplikacijų rizika išauga vyresnio amžiaus asmenims ir tuomet, kai cukriniu diabetu sergama ilgą laiką. Anot lektorės, kai kurios komplikacijos gali net būti mirties priežastimi.

„Viena sunkiausių ūminių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir todėl, sutrikus riebalų apykaitai, kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai – acetoninės medžiagos. Hipoglikeminės komos metu atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis tampa irzlus, vėliau netenka sąmonės, gali prasidėti traukuliai.

1 tipo cukriniam diabetui būdinga dar viena komplikacija – diabetinė ketoacidozė. Apie 16 proc. ligonių, kilus šiai komplikacijai, miršta. Prie rizikos veiksnių priskiriama nepakankama insulino dozė, įtampa, chirurginės procedūros, traumos, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, nėštumas ir gretutinės ligos“, – mirtimi galinčias pasibaigti komplikacijas išskiria M. Kuskienė.

Esama ir daugiau cukrinio diabeto komplikacijų, kurios ilgainiui gali būti rimtų organizmo pažeidimų ir negalios priežastimi. Viena jų yra hiperglikemija – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, siekianti daugiau nei 7 mmol/l. Sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinė hiperglikemija, net ir nedaug padidėjus gliukozės koncentracijai kraujyje, per kelerius metus gali sukelti organų ir jų sistemų veiklos sutrikimus, tarp jų – inkstų, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus.

„Ne mažiau pavojinga komplikacija yra diabetinė vaskulopatija – cukrinio diabeto sąlygotas kraujagyslių pažeidimas, dėl kurio organizme sutrinka kraujotaka, didėja miokardo infarkto, insulto ir išeminės širdies ligos rizika. Cukrinio diabeto pažeistose kraujagyslėse ypatingai greitai progresuoja aterosklerotiniai pažeidimai. O diabetinė nefropatija – viena dažniausių priežasčių, sukeliančių inkstų veiklos nepakankamumą. Šis cukrinio diabeto sąlygotas inkstų pažeidimas pasireiškia trečdaliui sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu. Sergant cukriniu diabetu, ilgainiui pažeidžiamos inkstų glomerulų kraujagyslės, dėl to sutrinka normali inkstų filtruojamoji veikla“, – komplikacijas vardija M. Kuskienė.

Tarp galimų komplikacijų yra ir diabetinė retinopatija – asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, išsivysto regos sutrikimų dėl nepakankamos kraujotakos akių kraujagyslėmis, dėl to sukeltos kapiliarų deformacijos ir iš kapiliarų išsiskyrusių medžiagų sukeltos anoksemijos (deguonies trūkumo). Apie 85 proc. sergančių cukriniu diabetu diagnozuota diabetinė retinopatija, iš jų apie 5 proc. apanka.

Taip pat galima ir diabetinės neuropatijos komplikacija – tai periferinės nervų sistemos pažeidimas, kuris atsiranda sergant cukriniu diabetu. Kaip aiškina M. Kuskienė, didelis, nekontroliuojamas gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia nervines galūnėles, labiausiai – kojose ir rankose. Priklausomai nuo pažeistų nervų, simptomai gali varijuoti nuo skausmo, jutimo sutrikimų galūnėse iki virškinimo, šlapimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo ar progresavimo.

„Siekiant išvengti cukrinio diabeto komplikacijų, būtina gerinti jo diagnostiką, kad liga būtų nustatoma kuo anksčiau, dar nesukėlusi anksčiau minėtų komplikacijų. O diagnozavus cukrinį diabetą būtina keisti mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo įpročius, laikytis medikų rekomendacijų dėl medikamentinio gydymo. Tai padės normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę“, – pabrėžia M. Kuskienė.