Valgių įvairovė
Pasakodami apie savo tradicinį Kūčių stalą, gyventojai neslepia – ant jo kasmet kraunami patys įvairiausi patiekalai. Vieni gamina tai, ką ruošė jų tėvai, seneliai ar proseneliai, kiti – vadovaujasi ir etnokultūrinio regiono tradicijomis.
„Visų pirma, ant Kūčių stalo turi būti kūčiukai. Po to turi būti silkė su kailiniais, aguonpienis, kelių rūšių žuvis, keptas karpis su svogūnais. Mes paprastai troškiname karpį su porais. Viskas tradiciškai. Dvylika patiekalų turi būti visada, bet būna ir daugiau. Tik šiais metais turbūt pirmi metai, kai gaminsiu gerokai mažiau, nes jau sutarėme taip su šeima. O šiaip, kai susirenka 10 žmonių, tai to maisto nebūna per daug“, – šyptelėjo vilnietė.
O štai vienas vyriškis atviravo, kad šventės anksčiau būdavo dosnesnės, o ir stalą jo šeimyna nukraudavo didesne įvairove vaišių. Vis dėlto, šiais metais, dėka ekonominio sunkmečio, teks taupyti, o Kūčios bus kuklesnės. Sutikti šventes taupiau žada ir daugiau tautiečių.
„Per Kūčias valgių turi būti daug, būtinai kūčiukai turi būti. Nebūtinai apkrauti dideliais kiekiais, tuo labiau dabar“, – pridūrė senjorė.
Viena vilnietė pastebėjo, kad šventinis stalas nebūtinai turi lūžti nuo gausybės patiekalų, nepaisant to, ar gyvename sunkmetyje, ar klestėjimo metais. Svarbiausia, pasak jos, bendravimas su šeima ir giminaičiais. Tai, jos nuomone, turi išlikti svarbiausiu šios šventės akcentu.
„Kiekvienas savo pagamintą patiekalą atsineša, išlaikome tuos papročius, kokie buvo seniai, kai dar buvome vaikai, tiek gaminant, tiek švenčiant. Pagrinde, aišku, silkė, miltiniai patiekalai. Gerai prisimenu kūčiukus ir šaltanosius su aguonomis. Mirkome aguonas, malame, ypatingas tas paruošimas. Būdavo vaisiai, pirmiausia obuoliai lietuviški, po to tais laikais dar deficitiniai apelsinai, mandarinai, ar kas nors. Va tokia šventė.
Bet esminis dalykas būdavo pasėdėti kartu, prisiminti, papasakoti, kur kas kaip buvo, kaip praėjo tie metai, palinkėti vienas kitam kažko gero, ramaus. Ir dabar taip darome – kiekvienas atvažiuojame ir džiaugiamės, kad galime susitikti“, – šeimos tradicijomis dalijosi moteris.
O kiti pasakojo, kad ne tik šeimos, bet ir etnografinių tradicijų laikosi.
„Man tai, pavyzdžiui, labai svarbu troškinti rauginti kopūstai, po to kanapių milteliai, nes esu kilusi iš Žemaitijos, o ten turime kanapių tradiciją. Taip pat pupos, kūčiukai, aišku, – aguonų pienas. Dedame ant stalo ir žuvį, silkę. Man apskritai Kūčių vaišės yra pats skaniausias maistas, mano mėgstamiausias – man viskas labai patinka ant Kūčių stalo: ir žuvis, ir visos kruopos.
Dar atsimenu, nors dabar jau nebegaminame, bet anksčiau mano močiutė visada kviečius virdavo, labai skanu irgi. Žinokite, sunku susilaikyti neprisivalgius, iš tiesų sunku. Ypač nuo aguonų pieno, taip atpalaiduoja, toks miegelis apima“, – juokėsi Vilniaus gyventoja.
Svarbu saikingai ragauti
Per šventes neapsivalgyti išties sunku, o atsispirti skaniausioms vaišems gali tikrai ne kiekvienas. Kūčių stalas retai įsivaizduojamas be tradicinių lietuviškų patiekalų, o dažniausiai virtuvės šeimininkės ir šeimininkai jų paruošia net 12. Pasitaiko, kad valgių prigaminama ir daugiau. Mitybos specialistai sako, kad kartą per metus išragauti tiek skirtingų patiekalų nėra blogai, tik svarbu nepersivalgyti ir saikingai juos visus ragauti.
„Per tuos patiekalus, kurie buvo gaminami šeimoje ir kurie perduodami iš kartos į kartą, galima prisiminti prosenelius, protėvius, gimines, artimuosius ir ta šventės prasmė bus palaikoma, o vaikams formuojama šventimo kultūra, kai ne vien tik maistas, bet ir esminiai pamatiniai dalykai akcentuojami“, – pabrėžė mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas.
Mitybos specialistai pastebi, kad tie, kurie laikosi tradicijų – nenaudoja gyvulinės kilmės riebalų, ant stalo krauna žuvį, negaili daržovių, gali pasigirti sveiku šventiniu stalu.
„Gal didesnė klaida daroma, kai labai dideliame riebalų kiekyje ir labai ilgai troškinama ir gaminama. Tada kai kuriais atvejais suvalgome daugiau aliejaus. Daržovės turėtų išlikti šiek tiek traškios, taip pat reikėtų pagalvoti apie saldžius patiekalus, pavyzdžiui, jeigu valgomi kūčiukai, kas irgi yra tradicinis dalykas, tai gal užtenka kiekvienam įsidėti po saują ar dvi, o ne po didelį dubenėlį“, – šypteli dietistė Vaida Kurpienė.
„Šiandien žmonės kartais nukrypsta nuo griežtų receptūrų ir pradeda Kūčių stalui gaminti ir tiekti patiekalus, kurių sudėtyje galime rasti majonezo, sviesto, grietinės, o kartais ir tiesiog patiekalų, į kurių sudėtį įeina didesnis riebalų kiekis. Aišku, tokie patiekalai, suvalgius didesnį jų kiekį, turėtų būti vertinami kaip nelabai palankūs sveikatai“, – priduria profesorius R. Stukas.
Nereikėtų prigaminti per daug
Norint išvengti persivalgymo ar netgi maisto švaistymo, pašnekovai rekomenduoja iš anksto planuoti stalą. Reikėtų gaminti tik tiek, kiek planuojama suvalgyti, antraip bus suvartojamas kur kas didesnis maisto kiekis nei reikėtų arba teks jį išmesti ar ilgai laikyti šaldytuve. V. Kurpienės teigimu, šaldytuve šventinės vaišės gali stovėti tik iki 3–4 dienų, mat vėliau jose pradeda kauptis toksinės medžiagos. Todėl pašnekovė rekomenduoja valgius paskirstyti porcijomis ir dėti į šaldiklį.
„Bet tai rekomenduočiau jau kitą dieną, o ne palaukus 3–4 dienas, kada jau vėlu tą daryti. Kitas variantas – pastaruoju metu itin išpopuliarėjusios vakuumavimo dėžutės ir maišeliai. Vėlgi, kadangi iš ten ištraukiame orą, tai maisto galiojimas prasitesia iki 5 kartų. Tai – puiki priemonė, kaip mes galime pratęsti maisto galiojimą“, – sako V. Kurpienė.
Vis dėlto, jei atsispirti sunku, derėtų atminti, kad persivalgymas gali sąlygoti rimtus sveikatos sutrikimus. Turintys lėtinių virškinimo sistemos ligų, vyresnio amžiaus žmonės, pasak specialistų, turėtų valgyti ypač saikingai.
„Persivalgius gali nepakakti fermentų, kurie padėtų suvirškinti maistą, gali paūminti lėtinius kasos ar tulžies pūslės uždegimus. O ypač, jeigu yra akmenligė – tas akmenukas gal nejuda ir viskas tvarkoje, o persivalgymas gali išprovokuoti akmenligės priepuolius. Blogiausiai tiems, kurie turi kasos funkcijos sutrikimą“, – sako profesorius R. Stukas.
Kad pavyktų išvengti sunkumo skrandyje, mitybos specialistai dalijasi keliomis gudrybėmis. Viena jų – dar skanaujant Kūčių valgius gurkšnoti vandenį. Tačiau jis turėtų būti nesūrus, kad nepakiltų spaudimas, neatsirastų patinimai ar nuovargis dėl per didelio druskų kiekio, kurio užtektinai gauname jau ragaudami Kūčių patiekalus.
„Ką nerekomenduočiau daryti, tai iš karto eiti miegoti. Nes tuo metu skrandis atsiduria nepalankioje padėtyje savijauta dar labiau pablogėja, o kitą dieną galime labai labai blogai jaustis. Jeigu įmanoma, reikėtų išeiti lėtai pasivaikščioti, taip šiek tiek suaktyviname peristaltiką, žemiau nusileidžia diafragma, skrandžiui atsiranda daugiau vietos ir savijauta pagerėja“, – teigia dietistė.
Taip pat V. Kurpienė pataria mėgstamiausius patiekalus patraukti toliau nuo savęs, kad norint juos įsidėti reikėtų atsistoti – taip atsiras tikimybė, jog prieš nusprendžiant porciją pakartoti, persigalvosite.
Pataria planuoti pirkinius
Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė, Kūčių stalas lietuviams neatsiejamas nuo kūčiukų, aguonpienio, keptos žuvies ir silkės patiekalų. Marinuotos silkės ir filė paklausa pradeda stipriai augti jau lapkričio mėnesį, bet šios riebios, nebrangios ir universalios žuvies pardavimų pikas kasmet fiksuojamas gruodį.
„Artėjant Kūčioms taip pat labai ryškus žuvies gaminių pardavimų šoktelėjimas. Praėjusiais metais vien gruodžio mėnesį jų buvo parduota vidutiniškai du kartus daugiau nei per visus likusius 11 mėnesių. Kiekvienais metais gruodį pirkėjai suskuba labiau nei bet kada įsigyti sveriamų marinuotų silkių su svogūnais, jūrų lydekų filė tešloje, keptų karpio gabaliukų, įdarytos lydekos. Kūčias paprastai praleidę be mėsos, Kalėdoms lietuviai ant šventinio stalo noriai deda įvairius mėsos vyniotinius – šių tiek su tradicijomis, tiek su šventiniu stalu siejamų produktų paklausa išauga būtent gruodį“, – pasakoja pašnekovė.
Rudenį „Maximos“ užsakymu „Spinter research“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, net 56 proc. ant šventinio stalo dės ne tik savo pagamintus, bet ir įsigytus jau paruoštus patiekalus. B. Baratinskaitės teigimu, populiariausi jų – silkė, užkandžiai, žuvies patiekalai, mišrainės, salotos, mėsos patiekalai. Be to, net kas antruose namuose šventinius pyragus ar tortus ketinama įsigyti, o ne gaminti patiems.
„Lietuviai vis dažniau ant tradicinio žiemos švenčių stalo krauna ne tik tradicinius lietuviškus, bet ir smaguriauja egzotiškais skoniais: meksikietiškais, Artimųjų Rytų ar azijietiškais. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį sušių, sašimių, sušių suktinukų ir jų rinkinių paklausa šoktelėjo daugiau nei trečdaliu.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad maždaug pusė pirkėjų šiemet Kūčioms ir Kalėdoms planuoja išleisti tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Nors infliacijos įtaką juntame visi, tačiau pastebime, kad pirkėjai jos akivaizdoje tapo racionalesni – maistą perka geriau apgalvodami, atidžiau įvertindami suvalgomus kiekius ir dažniau kreipdami dėmesį į akcijas“, – sako ji.
Pašnekovė pataria ruoštis iš anksto ir skirti laiko planavimui, kad rūpesčiai neužgožtų šventinio džiugesio.
„Jau dabar apgalvojus, kokius konkrečius patiekalus ruošite, o kuriuos – įsigysite jau paruoštus, bus paprasta susidėlioti reikalingų pirkinių sąrašą. Jį jau turint, bus nesunku iš anksto sustyguoti apsipirkimus, kad būtų galima pasinaudoti geriausiais kainų pasiūlymais, akcijomis ir nuolaidomis“, – teigia specialistė.