Pasak Skaistės Varnienės, „Havas“ tyrimų vadovės, jaučiamas gyventojų nerimas dėl šalies ekonomikos atsispindi tiek planuojant tolesnes išlaidas, tiek renkantis prekes ar paslaugas. Didžioji dalis apklaustųjų (72 proc.) tiki, jog karas Ukrainoje turės labai didelį poveikį Lietuvos ekonomikai, o atsigauti prireiks daug laiko.
„Karo Ukrainoje kontekste žmonės nerimauja ne tik dėl tiesioginės grėsmės. Tyrimas rodo, kad beveik pusė apklaustųjų – 41 proc. – nerimauja dėl bendro kainų augimo ir neigiamo poveikio šalies ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje. Iš surinktų duomenų matome, kad dėl susiklosčiusios situacijos žmonės jau pradėjo atidžiau rūpintis savo išlaidomis, tapo gerokai jautresni kainų augimui, atsisakė kai kurių prekių ar paslaugų“, – pasakoja S. Varnienė.
7 iš 10 tyrimo dalyvių įvardijo, jog šiuo laikotarpiu atkreipia daugiau dėmesio į kainas, 58 proc. dažniau renkasi prekes, kurioms taikomos nuolaidos, o 53 proc. pradėjo taupyti net ir perkant kasdienes prekes, gerai apgalvodami, ar jos tikrai reikalingos.
„Havas“ tyrimų vadovės teigimu, apklausos rezultatai, rodantys žmonių baimę ir nerimą, nėra netikėti.
Pasaulinė praktika rodo, kad įvykus krizei, paprastai patiriamas pirminis šokas ir išgąstis. Tačiau pastebima, kad ilgainiui situacija keičiasi – normalizuojasi, žmonės palaipsniui sugrįžta į įprastą gyvenimo ritmą.
Dėmesys būtiniausioms prekėms ir paslaugoms
Lyginant šių metų vasario pradžią ir dabartinį periodą, esama padėtis pakoregavo gyventojų dažniausiai perkamų prekių krepšelį. Pasak S. Varnienės, tam turėjo įtakos ne tik didesnis dėmesys finansų planavimui, susilaikymas nuo brangesnių pirkinių, bet ir kai kurių prekių kilmės šalis.
„Žmonės daugiau dėmesio skiria pirmo būtinumo prekėms ir susilaiko nuo šiuo momentu mažiau reikalingų pirkinių. Respondentai išskyrė, kad mažiau perka drabužius, avalynę, aksesuarus, prabangos prekes ar naudojasi grožio paslaugomis. Pirkimo įpročių pokyčius itin stipriai koregavo ir tai, kokia prekių kilmės šalis“, – sako „Havas“ tyrimų vadovė.
Daugiau nei pusė apklausos dalyvių tikino boikotuojantys rusiškas prekes, taip pat trečdalis respondentų seka ir boikotuoja prekes tų tarptautinių ženklų, kurie nesustabdė savo veiklos Rusijoje.
20 proc. apklaustųjų išskyrė specifiškai ieškantys ukrainietiškų prekių.
Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai susilaiko ne tik nuo didelių pirkinių, tokių, kaip automobilis, būstas ar kelionės, bet ir koreguoja savo laisvalaikį. Apklausa parodė, kad sumažėjo žmonių susidomėjimas renginiais, pramogomis ar savaitgalinėmis poilsio kelionėmis.
Aktyvesnis žiniasklaidos priemonių naudojimas
Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, žiniasklaidos priemonės įgavo dar didesnę reikšmę. Apklausos duomenys rodo, kad tai ypač paveikė ir jos naudojimo įpročius – žmonėms svarbu operatyviai gauti naujausią informaciją.
„Labiausiai pastaruoju laikotarpiu išaugo vartotojų naudojimasis socialiniais tinklais. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) apklaustųjų pradėjo dažniau sekti naujienas „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“ socialiniuose tinkluose. Situacija Ukrainoje labai greitai keičiasi, todėl žmonės atitinkamai naudojasi tomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios gali atliepti jų poreikius, suteikti galimybę sekti naujienas realiu laiku“, – sako S. Varnienė.
Šiuo laikotarpiu daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų padidino vaizdo įrašų stebėjimą internete – „Youtube“ ir kitose platformose. Panaši dalis tyrimo dalyvių (35 proc.) tikina pastaruoju metu daugiau nei anksčiau žiūrintys ir tradicinę televiziją.
Lyginant su savaite iki karo Ukrainoje, šiuo metu žmonės taip pat daugiau informacijos ieško interneto svetainėse (31 proc.), dažniau žiūri internetinę televiziją (28 proc.) ir aktyviau ieško informacijos „Google“ sistemoje (26 proc.).
Veiksmai, kurių laukiama iš prekių ženklų
„Havas“ atliktas tyrimas parodė, kad net 60 proc. apklaustųjų laiko prasmingu prekių ženklų komunikavimą apie teikiamą pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms. Beveik tiek pat procentų respondentų mano, kad prekių ženklai turėtų informuoti apie pastangas išspręsti susidariusią situaciją bei tai, kaip galėtų būti naudingi šiame kontekste. Daugiau nei pusės tyrimo dalyvių (56 proc.) nuomone, darbdaviai turėtų padėti pabėgeliams iš Ukrainos, steigdami jiems darbo vietas.
Pasak S. Varnienės, tiek 2020 metais prasidėjus koronaviruso pandemijai, tiek dabar, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, visi susitelkia į vieną ir pačią svarbiausią temą. Reklamos rinkoje iškyla klausimas, kokių veiksmų tokiais atvejais turėtų imtis prekių ženklai – sustabdyti reklamą ar toliau tęsti?
Tyrimo rezultatai rodo, kad vos 6 proc. apklaustųjų matytų prasmę, jeigu prekių ženklai sustabdytų reklamą. Negana to, dauguma respondentų – 66 proc. – mano, kad šiuo laikotarpiu prekės ženklai turi pateikti teigiamą, pozityvų požiūrį.
„Pastebėta, kad tyrimo dalyvių nuomonės išsiskyrė dėl komunikacijos nuotaikos – 25 proc. apklaustųjų teigė, jog prekių ženklai komunikacijoje neturi vengti humoristinio tono bei šventinės, džiugios, pakylėtos nuotaikos. Tokia pat dalis apklaustųjų buvo linkę galvoti priešingai. Todėl komunikacijos žinučių ir tono parinkimas šiandieniniame kontekste privalo būti preciziškai apgalvotas, o prekių ženklai turi nepamiršti atsižvelgti į tai, kas šiandieniniame kontekste yra svarbu klientui, kaip keičiasi jo elgsena, poreikiai, kokiomis medijomis jis yra geriausiai pasiekiamas“, – sako S. Varnienė.
Pasak jos, prekių ženklų reklamos tęstinumas taip pat gali nuraminti gyventojus. Žmonės patiria stresą, juos neramina baimė dėl ateities, tad matoma atpažįstamo prekės ženklo reklama gali padėti perteikti stabilumo jausmą, parodyti, kad verslas ir toliau netrukdomai tęsia savo veiklą.
Apie atliktą tyrimą:
Kiekybinio tyrimo lauko darbus apie vartotojų įpročių pokyčius karo Ukrainoje kontekste „Havas“ užsakymu atliko „Norstat“ kompanija kovo 10–15 dienomis. Internetu atliktas tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 500 respondentų.
