Žiniasklaidos monitoringas: dominuoja trys kandidatai, o ketvirtas skuba į traukinį

Daugiau nei 900 Lietuvos žiniasklaidos priemonių analizė rodo, kad visuomenės informavimo priemonėse dominuoja Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis, o Arvydas Juozaitis bando spėti į pajudėjusį traukinį. Panašius rezultatus rodo ir visuomenės tyrimas – lyderiai tie patys trys asmenys, bet lipa vieni kitiems ant kulnų.

Antradienį vykusioje Lietuvos komunikacijos asociacijos (LTKA) organizuotoje diskusijoje „Kas laimės Prezidento rinkimus?“ žiniasklaidos stebėsenos įmonė UAB „Mediaskopas“ bei rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ pasidalijo naujausiais duomenimis.

Žiniasklaidoje dominuoja trys pagrindiniai kandidatai

UAB „Mediaskopas“ projektų vadovė Rasa Jasmantienė pristatė žiniasklaidos analizę, kurią vykdė nuo 2018 metų spalio 1 dienos iki 2019 metų balandžio 1-osios. Anot jos, stebėjo daugiau kaip 900 šaltinių.

„Savivaldos rinkimuose pataikėme 100 procentų – tie, kurie buvo populiariausi žiniasklaidoje, galiausiai ir užėmė pozicijas. Šiuo atveju diskusijų gerokai daugiau, nes žiniasklaida atrodo kitaip. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį pirmavo I. Šimonytė ir G. Nausėda. Vėliau buvo paskelbta apie S. Skvernelio dalyvavimą, tad 2019 metais, kai prasidėjo intensyvesnė jo rinkimų kampanija, aplenkė prieš tai minėtus kandidatus“, – aiškina R. Jasmantienė.

Atlikus tradicinės žiniasklaidos analizę paaiškėjo, kad tekstuose, tiesiogiai susijusiuose su rinkimais, ir tuose, kuriuose tik minimi kandidatai, dominuoja tie patys trys asmenys, tačiau S. Skvernelis smarkiai lenkia I. Šimonytę ir G. Nausėdą.

„Jei paimtume tik rinkimų kontekstą, tada paminėjimai pasiskirsto į lygesnes dalis: S. Skvernelis (5532 k.), I. Šimonytė (3792 k.), G. Nausėda (3272 k.) ir Arvydas Juozaitis (1608 k.). Kaip matome, paskutinis aktyviai skuba į traukinį. Kitas aspektas – kai S. Skvernelis pranešė, kad kandidatuoja į prezidentus, žurnalistai pradėjo šitą etiketę lipdyti visur, nepriklausomai nuo to, ar tekste kalbama apie rinkimus, ar ne, tad reikia žiūrėti ir į turinį“, – apibendrina UAB „Mediaskopas“ projektų vadovė.

Pasak R. Jasmantienės, kalbant apie paminėjimų dinamiką socialinėje medijoje, prie lyderių trejeto atsiduria ir A. Juozaitis, kuris socialiniuose tinkluose itin aktyvus ir dar šių metų pradžioje lenkė S. Skvernelį. Tačiau kol kas pastarasis ir vėl pirmauja.

Tirdama regioninę žiniasklaidą, žiniasklaidos stebėsenos įmonė išskyrė du etapus, pirmasis – nuo 2018 metų spalio 1 iki gruodžio 31 dienos, antrasis – nuo 2019 metų sausio 1 iki balandžio 13 dienos. „2018 metais regioninėje žiniasklaidoje pirmavo I. Šimonytė. Lyginant su G. Nausėda, šiais metais jų skaičiai labai panašūs, o S. Skvernelio komunikacija – didesnė“, – priduria ji.

„Pagal žiniasklaidos tipus, internete populiariausias tas pats trejetas, prie jų jungiasi ir A. Juozaitis. Antras šaltinis, kuriame daugiausiai paminėjimų, susijusių su prezidento rinkimais, yra radijas. Tada – naujienų agentūros, televizija ir tik po to nacionaliniai leidiniai, žurnalai“, – kalba R. Jasmantienė.

Kaip teigia UAB „Mediaskopas“ projektų vadovė, nuspėti rezultato kol kas neįmanoma, nes komunikacijos srautas tiek socialinėje žiniasklaidoje, tiek tradicinėje yra labai didelis: „Matome, kad turime tris kandidatus ir ketvirtą aktyviai skubantį suspėti į traukinį.“

Daugėja žinančių, už ką balsuoti

Sociologė, UAB „Baltijos tyrimai“ direktorė dr. Rasa Ališauskienė dalijasi naujausio tyrimo, atlikto nuo kovo 25 iki balandžio 10 dienos, rezultatais, kurie praneša apie šiokius tokius pokyčius.

„Klausėme žmonių, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu, nors dar nebuvo aiškūs kandidatai. 2018 metų vasario mėnesį žmonės minėjo G. Nausėdą (13,5 proc.), S. Skvernelį (11,3 proc.), I. Šimonytę (4,7 proc.) ir N. Puteikį (2,9 proc.)“, – primena sociologė.

Anot R. Ališauskienės, šių metų sausio mėnesį G. Nausėdą remiančių gyventojų dalis siekė beveik 23 proc., I. Šimonytę – 16 proc., o S. Skvernelį – 15 proc.

„Vieną tyrimą atlikome iki vasario, o kitą užbaigėme balandžio 10 dieną. Bene svarbiausias skirtumas, ko gero, yra tai, kad jei buvo 15 proc. nežinančių, už ką balsuoti, tai beliko 7 proc.“, – pabrėžia UAB „Baltijos tyrimai“ direktorė.

Tyrimo duomenimis, G. Nausėda ir I. Šimonytė išlaikė maždaug panašias pozicijas, daugiausiai (4,5 proc.) po savivaldos rinkimų paaugo S. Skvernelio rezultatai.

„Vėlgi padidėjo jo komunikacija ir gavo minėtus beveik 5 proc. iš neapsisprendusių, ne iš G. Nausėdos ar I. Šimonytės rinkėjų. Galbūt atėjo ir iš tų, kurie būtų norėję balsuoti už Visvaldą Matijošaitį, nes jis buvo minimas, tačiau paaiškėjo, kad nekandidatuos. Be to, Vytenis Andriukaitis taip pat užaugino palaikančiųjų skaičių, kai pasiskelbė, – siekia 6 proc., o daugiau didelių skirtumų nėra“, – tikina R. Ališauskienė.

Nuo vasario iki balandžio pakito balsuojančiųjų sudėtis. Kaip teigia sociologė, I. Šimonytė laimi tarp moterių: „Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė tokio skirtumo neturėjo. S. Skvernelis sulaukia daugiau vyrų palaikymo, kitų didelių skirtumų nėra, nes G. Nausėdos rinkėjai pasiskirstę vienodai. Pagal amžių G. Nausėda populiariausias tarp vidutinio amžiaus žmonių (30–49), I. Šimonytė – tarp jaunimo. S. Skvernelio rinkėjų ratas vidutinio ir vyresnio amžiaus, V. Andriukaičio – vyresni.“

Tiesa, R. Ališauskienė pažymi, kad 18–29 metų rinkėjai mažiausiai aktyvūs – 18 proc., be to, į rinkimus ateina kažkur trečdalis – dėl to turėtų sunerimti I. Šimonytė.

„Aktyviausi pagal seną tradiciją yra vyresni žmonės ir jų yra daugiausia – beveik pusė rinkėjų, bet jie nereiškia simpatijų vienam kandidatui. Tų, kam 30–49 metai, yra 32 proc. visų rinkėjų. Ir to reikėtų nepamiršti“, – atkreipia dėmesį ji.

Atlikę analizę tarp žmonių, gyvenančių kaime, mieste ir didmiestyje, pastebėjo, kad G. Nausėda prarado dalį rinkėjų, balsuosiančių kaime. „Kai jis važinėjo po Lietuvą ir žmonės galėjo gyvai susitikti su kandidatu, rinkėjų skaičius augo. Tačiau dabar yra kitų kandidatų, vizitai buvo seniai“, – sako R. Ališauskienė.