Verslo nuomonės lyderių reitingą kasmet sudaranti „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų bendrovė trečiąsyk išmatavo aktyviausių ekspertų potencialią įtaką. Potencialios įtakos indekso TOP dvidešimtuke aštuonios pozicijos tenka ekonomistams ir finansų sektoriaus atstovams. Didžiausią šuolį tope padarė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė, kone dukart savo potencialios įtakos rodiklį augino ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Lyderystę antrus metus išlaiko bankų sektoriui atstovaujantys Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyr. ekonomistas ir Vitas Vasiliauskas, balandį kadenciją baigiantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Potencialios įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų skaičių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Visi minėti aspektai svarbūs kalbant apie reputaciją ir potencialią įtaką. Verslo komunikacijos lauke jau kurį laiką didžiausią svorį turi ekonomistai, bankininkai, finansų sektoriaus atstovai. Jie užima ir reitingo viršūnę, ir 8 pozicijas top dvidešimtuke. Dalis šių sričių kalbėtojų atstovauja privačiam, dalis valstybiniam, NVO ar akademiniam sektoriui. Pernai dvidešimtuke turėjome tris, o šiemet net 5 mažmenos atstovus. Potencialios įtakos tope matome ir šešių asociacijų atstovus“, – sako Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Pirmas šešias pozicijas tope užima tie patys asmenys kaip ir pernai, su nedidelėmis rokiruotėmis, o Potencialios įtakos indekso 2021 metų TOP15 ir pokytį per metus galite rasti čia.

Komunikacijos intensyvumas – svarbi dedamoji

Pasak A. Miliauskienės, įdomu ne tik pats nuomonės lyderių išsidėstymas pagal skirtingus rodiklius, bet ir šių sąryšiai. Tyrime nagrinėta, kaip komunikacijos intensyvumas siejasi su pasiekta auditorija, ar aktyvumo pakanka tapti žinomu, kaip palankiai priima visuomenė kalbėtoją, ar tapatina su atstovaujama organizacija.

Komunikacijos intensyvumas arba pasisakymų kiekis, kaip pastebima iš tyrimo, yra vienas iš kertinių elementų norint užtikrinti tiek kalbėtojo žinomumą, tiek ir įtaką.

„Kaip matome iš duomenų, 7 iš 10 patenkančių į potencialios įtakos indekso topo pirmąjį dešimtuką yra ir aktyviausių kalbėtojų, ir pasiektos auditorijos dešimtuke. Tad proaktyvi reguliari ir tikslinga komunikacija duoda savo rezultatą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žinomumas ir įtaka yra inertiški. Viena vertus – jiems reikia laiko įsibėgėti, kita vertus – jie akumuliuojasi, ir paskui dar kurį laiką potenciali įtaka juntama, net ir nuslopus komunikacijai.

Pvz., N. Mačiulis – jo pasisakymų kiekis mažesnis negu, tarkime, E. Dapkienės, bet ilgametis įdirbis lemia pirmą poziciją pagal žinomumą. E. Dapkienė, tuo tarpu, intensyviai komunikavo 2020-aisiais ir yra itin palankiai priimama visuomenės, bet žinomumo kol kas turi mažai. Šios ekspertės potencialios įtakos rodiklis taip pat kol kas tik pradeda formuotis, mat komunikacijos tope ji figūruoja vos metus, tačiau sėkmingai išlaikė pernai savo kolegės Vilmos Drulienės (buvusios „Maxima“ komercijos vadovės) turėtą poziciją“, – sakė A. Miliauskienė.

Kaip koreliuoja lyderių pagal pasisakymų skaičių TOP15 su jų potencialios įtakos indeksu galite matyti čia.

Įtaka yra inertiška

Pasak ekspertės, nuosekliai dirbant, auga ir žinomumas, ir įtaka. „Visi pernai įtakos tope matyti veidai, tęsiantys aktyvią komunikaciją, šiemet įtakos indeksą pasididino. Be to, net ir nuslopus komunikacijai (kaip kad matome prof. R. Lazutkos, R. Dargio atveju), įtaka turi inercijos ir kurį laiką išlaiko panašias pozicijas“, – pastebi „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. Ji atkreipė dėmesį, jog į pirmąjį dešimtuką patekę kalbėtojai per metus medijose pasiekė ne mažiau kaip 60 milijonų kontaktų (akumuliuota citavusių šaltinių vidutinių auditorijų suma per metus). O dažniausiai cituota „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pasiekė ir daugiausia kontaktų – 172 mln.

Ernesta Dapkienė
Ernesta Dapkienė

A. Miliauskienė akcentavo, jog pozicijai potencialios įtakos indekse turi ir visuomenės palankumas – tarkime, pernai lobizmo skandale linksniuotas buvęs Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus šiemet sulaukė neigiamo palankumo rodiklio, o įtakos indekse nukrito į paskutinę, 20 vietą. Tiesa, toje pat istorijoje figūravusio buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus palankumo rodiklis atitiko maždaug rinkos vidurkį.

Žinomumui įgyti nepakanka vien aktyvumo – reikia laiko

Tarp geriausiai žinomų nuomonės lyderių gyventojai šiemet išskyrė N. Mačiulį, V. Vasiliauską, Ž. Mauricą, R. Lazutką ir R. Vainienę. Atpažįstamas ir R. Dargis bei D. Arlauskas. Visi jie komunikuoja jau daugelį metų. Kiti aktyviausių kalbėtojų topo ekspertai surinko po keliolika ar kelis žinomumo procentus.

Čia galima pažiūrėti kelių Verslo nuomonės lyderių topo ekspertų žinomumo ir palankumo bei pasiektos auditorijos koreliaciją.


Nors mažmeninės prekybos atstovai pagal žinomumą atsiduria sąrašo apačioje, pagal palankumą nemažai jos ekspertų yra lyderių viršūnėje. Palankumas ekonomistams ir bankininkams vertinamas rinkos vidurkiu, asociacijų atstovams – kiek žemiau.

„Panašu, kad gyventojai palankiau priima tiesioginį įmonės atstovavimą nei per asociacijas. Reikėtų giliau analizuoti, kas lemia du-tris kartus mažesnį palankumą, viena iš prielaidų gali būti tam tikrų interesų priskyrimas“, – savo mintimis dalijosi A. Miliauskienė.

Alicija Miliauskienė
Alicija Miliauskienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Prisideda ir subjektyvūs faktoriai

Pasak ekspertės, be objektyvių rodiklių, potencialiai įtakai kaip ir pasitikėjimui bei žinomumui gali turėti ir subjektyvūs veiksniai, nes tose pačiose pozicijose esantys ekspertai pasiekia skirtingų rezultatų palyginti su pirmtakais.

„Galima ieškoti atsakymų, kokie aspektai lemia, kad panašioje pozicijoje esantys kalbėtojai pasiekia skirtingų rezultatų. Priežasčių gali būti ne viena: kiek laiko ekspertas yra regėjimo lauke, kiek aktualios ar patraukliai pateikiamos gvildenamos temos, kiek priimtinas kaip asmenybė, koks įmonės įdirbis komunikacijoje, žmogaus charizma ir kiti aspektai“, – reziumavo „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Alicija Miliauskienė.

Apie „Kantar“ „Verslo nuomonės lyderius“ ir „Potencialios įtakos indeksą“

„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ nuo 2010 metų sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos bankui, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksniui. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metus.

Matuojant žinomumą ir palankumą bei nustatant Potencialios įtakos indeksą, atliekama reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa; ji atlikta 2021 metų vasario mėn., internetu apklausus 857 respondentus, 16 - 65 metų amžiaus. Ištirta 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų. Duomenys lyginami su 2020 m. vasario apklausos duomenimis.

Kitame tyrime bus analizuojami ir pernai antrą pusmetį įtraukti degalinių ir prekybos bei pramogų centrų sektorių atstovai ir iki 43 asmenų išplėstas ekspertų ratas. Taip pat bus atnaujinta metodologija – vietoje pasisakymų skaičiaus dedamosios nuo šiol į potencialios įtakos indeksą bus įtraukiamas pasiektų kontaktų rodiklis.

M360